- Vieta
- Veliuona, Veliuonos seniūnija, Jurbarko rajono savivaldybė
- Regionas
- Panemunių regioninis parkas
- Tipas
- veikianti 1636-1644 m. mūrinė trinavė halinė katalikų bažnyčia ir valstybės saugomo šešių statinių komplekso branduolys
- Adresas
- Draugystės g. 4, Veliuona, LT-74442 Jurbarko r.
- Koordinatės
- 55.07814, 23.27580
- Kiek skirti laiko
- 30-50 min. interjerui ir šventoriui; ilgiau dalyvaujant pamaldose arba iš anksto suderinus papildomą apsilankymą
- Geriausias metas
- kasdien skelbiamu 9-10 val. atvėrimo metu, prieš kelionę patikrinus parapijos informaciją ir vengiant turistinės apžiūros per pamaldas
Veliuonos bažnyčia, Veliuonos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Veliuona Church of the Assumption
Parapijos pradžia ir neišlikusios Vytauto bažnyčios
Kauno arkivyskupija Veliuonos parapijos įsteigimą sieja su 1421 m. ir Vytautu Didžiuoju, o pirmosios bažnyčios statybą nurodo 1426 m. 2021 m. moksliniame Veliuonos bažnyčios tyrime pateikiama ankstesnė rekonstrukcija: pirmoji medinė šventovė galėjo būti pastatyta apie 1414 m., po jos sudeginimo 1418 m. - antroji. Tiesioginiai ankstyviausios statybos liudijimai nėra vienareikšmiai, todėl šias datas reikia vertinti kaip skirtingas istorikų ir parapijos tradicijos versijas.
Svarbiausia lankytojui atskirti pirmąsias medines bažnyčias nuo dabartinio mūro. Nei viena Vytauto laikų šventovė neišliko. Dabar matoma bažnyčia yra trečioji katalikų šventovė Veliuonoje, iškilusi tik XVII a. Šis skirtumas leidžia pagarbiai kalbėti apie Vytauto fundacijos tęstinumą, bet nevadinti dabartinio pastato XV a. bažnyčia.
Radvilos statyta bažnyčia tarp gotikos ir renesanso
Dabartinės mūrinės bažnyčios statyba pradėta 1635 arba 1636 m. Lėšas ir iniciatyvą suteikė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris bei Veliuonos seniūnas Albrechtas Stanislovas Radvila. 1642 m. dokumentas jau mini baigtą statybą, o 1644 m. sausio 10 d. šventovę konsekravo Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius. Todėl KVR vartojamas 1636-1644 m. laikotarpis apima statybą ir liturginį įtvirtinimą, o ne vieną tikslią mūrijimo dieną.
VLE bažnyčią vadina renesansine, o architektūros tyrėjai jos esmę apibūdina ir kaip manieristinę. Trinavė halė, kurioje navos sujungiamos į vientisą aukštą erdvę, tęsia vėlyvosios gotikos tradiciją. Kvadratinis trijų tarpsnių vakarų bokštas, siauresnė presbiterija su pusapskrite apside, Toskanos piliastrai išorėje ir dekoratyvinės tinko nerviūros viduje paaiškina, kodėl vienas stiliaus žodis viso pastato neapima.
Herbai, epitafija ir kelių šimtmečių tapyba
Presbiterijos skliautas dekoruotas gotikinę žvaigždę imituojančiu tinko nerviūrų raštu ir fundatorius primenančiais herbais. KVR išskiria Vytauto, Radvilos žmonos Liubomirskos ir Pacų herbus. Prie šoninio altoriaus išliko apie 1650 m. sukurta Jono Kazimiero Bžostovskio epitafija, o altoriaus centre - XVII a. pabaigos paveikslas „Jėzus su erškėčių vainiku“.
Bažnyčioje sukaupta XVII-XX a. dailė. VLE išskiria Mykolo Elvyro Andriolio 1864 m. „Šv. Juozapą“ ir Petro Kalpoko „Joną Nepomuką“, „Mariją Magdaleną“ bei „Šv. Antaną“. Kalpokas Veliuonoje dirbo rengiantis parapijos 500 metų jubiliejui 1920-1922 m. Taip pat verta pastebėti XVIII a. pabaigos skulptūras, XIX a. Kryžiaus kelio stotis, 1634 m. barokinę taurę ir 1766 bei 1804 m. nulietus žalvarinius varpus.
Perstatytas bokštas ir atverti XVII a. spalvų sluoksniai
Dabartinis vaizdas nėra nepakitęs 1644 m. pastatas. Bokšto viršūnę 1688 m. sunaikino žaibas, jis keistas XVII a. pabaigoje, 1821 m. ir 1930 m. pagal Vladą Švipą bei Algirdą Šalkauską. XIX a. pabaigoje pažemintas navų stogas, pristatytas prieangis ir mūrinis vargonų choras. Pirmasis pasaulinis karas sudaužė bokštą, pramušė skliautus ir sunaikino dalį langų.
2015-2017 m. restauruoti pamatai ir fasadai, 2018-2020 m. daugiausia tvarkytas interjeras, o darbai tęsėsi ir 2021 m. Restauratoriai pašalino dalį žalingų vėlyvų sluoksnių, sugrąžino XVII a. vidurį primenančią ochros sienų bei šviesios ochros skliautų dermę ir konservavo konsekracijos kryžių fragmentus. 2021 m. bokšto fasade atkurtas laikrodis. Restauruotas vaizdas vis tiek išsaugo kelių epochų, o ne vien tariamai „gryną“ XVII a. interjerą.
Darbo laikas, pamaldos ir bokšto prieinamumas
Kauno arkivyskupijos puslapis nurodo, kad bažnyčia kasdien atidaroma 9-10 val. Mišios skelbiamos pirmadieniais-penktadieniais 9 val., šeštadieniais 10 val. ir sekmadieniais 12 val. Atskiro turistinio bilieto nėra paskelbta. Tvarkaraščiai gali keistis per šventes, laidotuves ar parapijos renginius, todėl prieš specialiai vykdami patikrinkite oficialų puslapį arba susisiekite su parapija.
Oficialus bažnyčios adresas KVR ir arkivyskupijos puslapyje yra Draugystės g. 4; Google kortelėje įrašyta Draugystės g. 1, kuri oficialiai priklauso klebonijai, tačiau jos koordinatė 55.0781426, 23.2757968 tiksliai žymi bažnyčios pastatą. KVR nurodo 2002 m. bokšte įrengtą apžvalgos aikštelę, bet dabartinis viešo patekimo grafikas nepaskelbtas - lipimą reikia iš anksto derinti su parapija. Google Maps žymi pritaikytą įėjimą ir stovėjimą, tačiau dėl istorinių slenksčių bei reljefo dabartinį maršrutą verta patikslinti. Viduje nefotografuokite per apeigas be leidimo ir netrukdykite maldai.
