- Vieta
- Menčiai, Akmenės rajono savivaldybė
- Regionas
- Akmenės rajonas
- Tipas
- Klinčių karjeras ir industrinis kraštovaizdis
- Koordinatės
- 56.27570, 22.91960
- Kiek skirti laiko
- tik organizuoto ar suderinto lankymo metu
- Geriausias metas
- sausa šviesi diena, jei lankymas suderintas su atsakingais asmenimis
Menčių kalkakmenio karjeras, Menčių karjeras
Menčių klinčių karjeras: neįprastas Akmenės krašto peizažas
Menčių klinčių karjeras išsiskiria tuo, kad Akmenės lygumų krašte staiga atsiveria gilus, šviesių uolienų sienomis apribotas pramoninis kraštovaizdis. Savivaldybės puslapis jį vadina vienu didžiausių ir įspūdingiausių klinčių karjerų Lietuvoje.
Čia keliautojus traukia ne miško takas ar apžvalgos bokštas, o pati žemės pjūvio patirtis. Karjero sienose matomos klinčių atodangos, dalis iškastų plotų jau užlieta vandeniu, todėl susidaro dirbtiniai ežerėliai, skalaujantys likusias uolienų sienas.
Kodėl Menčių karjeras svarbus geologiškai
Menčiuose kasama viršutinio permo dolomitinga klintis - Telkinį galima vadinti Menčių klinties telkiniu. Tai reiškia, kad uolienos susidarė vėlyvajame perme (maždaug prieš 250-260 mln. metų), kai dabartinės Lietuvos teritorija buvo arti pusiaujo, sekliame ir vis labiau druskėjančiame jūros baseine. Klinties klodus Akmenės apylinkėse 1926 m. atrado geologas J. Dalinkevičius.
Karjero atodangos atveria uolienų sluoksnius, kurie paprastai paslėpti po dirvožemiu - vidutinis klinties sluoksnio storis siekia apie 24,7 m. Būtent todėl vieta atrodo beveik nelietuviškai: balzgani ir gelsvi skardžiai, vandens duburiai ir stačios sienos sukuria kanjono įspūdį, kurio įprastame lygumų krašte nesitiki.
Gavyba, cementas ir kraštovaizdžio kaita
Akmenės rajono savivaldybė nurodo, kad Menčiuose klintys pradėtos kasti 1932 m. (kitais duomenimis - 1934 m.) kalkių gamybai ir cukraus pramonei; nuo 1997 m. telkinį eksploatuoja „Naujasis kalcitas“. Tai atskiras telkinys nuo gretimo Karpėnų karjero, prie kurio veikia vienintelė Lietuvoje cementą gaminanti bendrovė „Akmenės cementas“ (įkurta 1952 m.).
Jau išeksploatuota apie 200 ha, o apie 179 ha rekultivuota; dalis karjero užtvindyta, todėl ir susidarė dirbtiniai ežerėliai. XX a. pabaigoje čia per metus buvo iškasama iki maždaug 1,5 mln. t klinties.
Milžiniška kasybos technika
Ypač išsiskiria žingsniuojantis ekskavatorius. Jo strėlės ilgis siekia 70 m, strėlės aukštis - 35 m, svoris - 720 t, kabinos aukštis - 9,6 m, žingsniavimo greitis - 200 m per valandą, o kaušo tūris - 10 kub. m.
Šie skaičiai svarbūs, nes jie keičia karjero mastelio suvokimą. Net plačiose nuotraukose sunku įvertinti, kokio dydžio yra technika ir uolienų sienos, todėl Menčiai yra viena geriausių vietų pasakoti apie Lietuvos pramoninės Gamtos santykį.
Lankymo ribojimai ir saugesnės alternatyvos
Menčių klinčių karjeras nėra laisvai lankomas pažintinis takas. Akmenės rajono savivaldybės puslapis aiškiai rašo, kad savarankiškas objekto lankymas yra griežtai draudžiamas. Karjere yra statūs šlaitai, technikos zonos, vandens telkiniai ir pramoninei teritorijai būdingi pavojai, todėl lankymą reikia derinti tik teisėtais kanalais.
Jeigu neturite suderinto patekimo, Menčius verta planuoti kaip kontekstinę Akmenės krašto istorijos temą. Geologiniam ir Gamtiniam kontekstui tinka Kamanų apžvalgos bokštas, Mūšos tyrelio pažintinis takas ar Ventos regioninio parko kraštovaizdis - taip keliautojas gauna patirtį nerizikuodamas patekti į ribojamą pramoninę zoną.
