Karklė, Klaipėdos rajono savivaldybė
Pajūrio regioninis parkas
senosios pajūrio kapinės ir memorialinė vieta
Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r.
55.80736, 21.06676
20-35 min.
šviesi, sausa diena, kai pajūrio takai ir kopos šlaitas nėra slidūs
Karklės kaimo pirmųjų senųjų kapinių kompleksas, Karklės kaimo I senosios kapinės, Liepų kapinės, Skenduolių kapinės, Plocių, Noimanų, Dičmonų ir Bertulaičių kapinės
Kapinės ant jūros kranto kopos
Karklės etnografinės kapinės yra nedidelė, bet labai stipri pajūrio atminties vieta Pajūrio regioniniame parke, į šiaurę nuo Klaipėdos. Kultūros vertybių registras jas aprašo kaip Karklės kaimo pirmųjų senųjų kapinių kompleksą (u. k. 35607) ant natūralios smėlio kopos prie pat Baltijos jūros; į kompleksą įeina ir pirmosios senosios kapinės (u. k. 35608), abu objektai saugomi kaip regioninės reikšmės vertybės.
Ši vieta išsiskiria tuo, kad kapinės yra tiesiai ties jūros krantu - jos laikomos vienintelėmis Lietuvos kapinėmis ant jūros kranto. Ankstyvoji jų paskirtis siejama su skenduolių laidojimu, todėl kapinės turi ir Skenduolių kapinių vardą; čia palaidota apie 200 žmonių, o išlikę palaidojimai datuojami nuo XIX a.
Liepų kapinės ir Karklininkų atmintis
Kapinės datuojamos XVIII a. pabaiga-XX a. pradžia. Jos vadintos Liepų kapinėmis, taip pat siejamos su Plocių, Noimanų, Dičmonų ir Bertulaičių šeimų vardais, todėl čia svarbi ne vien oficiali saugoma teritorija, bet ir vietos šeimų bei pajūrio kaimo atmintis. XX a. pradžioje čia laidoti Karklininkų, dabartinės Karklės, gyventojai.
Išlikę antkapiai yra akmeniniai, geležiniai ir mediniai - kuklesni nei ryškūs Kuršių nerijos krikštai, bet priklausantys tam pačiam Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos protestantiškos laidosenos pasauliui. Kapinių kultūrinę reikšmę praplečia ir tai, kad čia, pagal testamentu išreikštą valią, palaidotas avangardo poetas bei buriuotojas Salys Šemerys (1898-1981); 1996 m. greta jo atgulė ir poeto našlė.
Ką verta pastebėti vietoje
Čia nėra didelio memorialo ar muziejinės ekspozicijos. Svarbiausi dalykai yra reljefas, kapinių orientacija ir santykis su jūra: kapavietės išdėstytos rytų-vakarų kryptimi, o slenkantis kopos šlaitas nuolat primena, kad pajūrio paveldas yra trapus ir ardomas vėjo bei bangų.
Kapinių aplinkoje verta stabtelėti tyliau nei įprastame pajūrio take. Kuklūs kryžiai, smėlis, pušys ir vėjas leidžia suprasti Karklę kaip buvusį žvejų ir pajūrio bendruomenės kaimą, o ne tik vasaros poilsio vietą.
Pagarbus lankymas
Kapinės yra veikianti riboto laidojimo memorialinė lauko erdvė, todėl nėra bilieto ar įprasto darbo laiko. Lankyti reikėtų dienos šviesoje, nenukrypstant nuo esamų takų ir nelipant ant yrančio kopos šlaito, kuris čia yra ir saugoma gamtos vertybė.
Tai nėra dekoratyvus fotografijos fonas. Reikėtų vengti triukšmo, nelipti ant kapaviečių, nejudinti akmenų ir kapinių ženklų. Jei kapines jungiate su Karklės pajūriu ar Olando kepure, ši vieta geriausiai veikia kaip ramesnė maršruto dalis.
