- Vieta
- Naisiai, Šiaulių rajono savivaldybė
- Regionas
- Šiaulių kraštas
- Tipas
- 2012 m. sukurtas nemokamas skulptūrų muziejus po atviru dangumi, interpretuojantis lietuvių, latvių ir prūsų mitologiją
- Adresas
- Naisiai, Meškuičių sen., Šiaulių r., LT-81474
- Koordinatės
- 56.02048, 23.51658
- Kiek skirti laiko
- 1-1,5 val. visam 1,4 km takui su etikečių skaitymu; 2-3 val., jei jungiate kitus Naisių objektus
- Geriausias metas
- sausu oru nuo pavasario iki spalvingo rudens, šviesiu paros metu; nemokamą gidą rezervuokite bent prieš 5 dienas
Baltų dievų skulptūrų muziejus, Baltų dievų muziejus Naisiuose, Naisiai Museum of Baltic Gods, Baltic Gods Sculpture Museum
Tai nemokamas lauko takas, o nemokamam gidui reikia registruotis bent prieš penkias dienas
Tiksli Baltų dievų muziejaus Google kortelė žymi pradžios tašką Naisiuose ties 56.0204838, 23.5165791. Ekspozicija išsidėsčiusi viešame kaimo želdynų ir takų kraštovaizdyje, todėl nėra vienų muziejaus durų ar kasos. Google nurodo visos paros prieinamumą, tačiau skulptūras, nelygumus ir informacines lenteles saugiausia apžiūrėti dienos šviesoje.
Naisių bendruomenė skelbia, kad muziejų lankymas nemokamas. Nemokama gido paslauga taip pat siūloma, bet jai būtina registruotis ne vėliau kaip prieš 5 dienas telefonu +370 611 33333 arba oficialiame puslapyje; pagal poreikį ekskursija gali vykti anglų ar rusų kalba. Savarankiškam pasivaikščiojimui registracija nereikalinga.
Visam 1,4 km maršrutui su sustojimais prie lentelių skirkite 1-1,5 valandos. Takas eina per prižiūrimą veją, žvyruotus ir parko takus bei Alkos kalno reljefą, todėl po lietaus rinkitės neslidžią avalynę. Oficialus aprašas nepateikia vientiso pritaikyto maršruto schemos, tad vežimėlio ar kito konkretaus judėjimo poreikio galimybes verta aptarti registruojant gidą.
2012 metais atidarytą ansamblį kūrė mokslininkų, dizainerio ir Šiaurės Lietuvos tautodailininkų komanda
Muziejus atidarytas 2012 m. kaip šiuolaikinis edukacinis skulptūrų ansamblis. Jo koncepcija rengta bendradarbiaujant su etnologu ir mokslo istoriku prof. Libertu Klimka, archeologu dr. Vykintu Vaitkevičiumi bei dizaineriu Vytautu Puzeru. Etninės kultūros globos tarybos tyrimas nepriklausomai nurodo tą pačią datą, komandą, skulptūrų skaičių ir tako ilgį.
53 figūras iš ąžuolo sukūrė ne vienas autorius, o Šiaurės Lietuvos tautodailininkai. 38 skulptūros sudaro pagrindinio 1,4 km tako seką, likusios įkomponuotos kitose ansamblio erdvėse. Todėl skiriasi jų proporcijos, veidai, paviršiaus apdirbimas ir simbolių tankis - vienur dominuoja aiški žmogaus figūra, kitur dievybės funkcija slepiama augalo, gyvūno, įrankio ar dangaus ženklo motyve.
Savivaldybės medžiagoje konkrečiai pažymėta, kad tautodailininkas Aurimas Šimkus 2011-2012 m. Naisių plenere sukūrė muziejaus vartus ir Kalvelio, Žemynos, Veliuonos bei Medeinos skulptūras. Tai geras priminimas skaityti ne tik dievybės vardą, bet ir autoriaus sprendimą: tas pats mitologinis veikėjas kito menininko rankose galėtų atrodyti visai kitaip.
Saulės aikštė, Ugnies aikštė ir Alkos kalnas sukuria maršruto struktūrą, o ne atsitiktinę skulptūrų eilę
Saulės aikštėje sutelkti dangaus kūnų ir dangiškųjų galių vaizdiniai. Atvira, geometriškai tvarkoma erdvė leidžia figūras matyti iš toliau ir palyginti jų atributus. Saulės ženklai čia yra šiuolaikinės kompozicijos dalis, todėl jų nereikėtų automatiškai laikyti vieno konkretaus archeologinio radinio kopija.
Ugnies aikštė sieja ekspoziciją su židinio, šventosios ugnies ir deivės Gabijos temomis. Alkos kalnas įveda aukštos, atskirtos ir apeigoms tinkamos vietos idėją. Žodis alkas baltų kultūros tyrimuose siejamas su šventviete, tačiau Naisių kalno dabartinė forma priklauso 2012 m. muziejaus pasakojimui, o ne dokumentuotai senovės Naisių šventyklai.
Tarp šių akcentų takas pereina per kaimo parką, medžių grupes, atviras vejas ir vandens telkinių kaimynystę. Erdvių kaita padeda skirti dangaus, žemės, augalijos, gyvūnijos, amatų, mirties ir namų pasaulio temas. Maršrutą verta eiti nuosekliai, nes atskiros fotografijai patrauklios figūros neparodo visos sumanytos pasaulio sandaros.
Ąžuolo figūrų atributai paaiškina dievybės sritį, bet etiketė yra patikimesnė už spėjimą iš veido
Skulptoriai dievybių veiklos lauką perteikia kirviu, ugnimi, javais, bitėmis, žuvimi, medžio lapais, žirgais, paukščiais ir kitais ženklais. Perkūno vaizdinį galima sieti su žaibu ir ginklu, Žemyną - su augimu bei žeme, Gabiją - su ugnimi, o Kalvelį - su kalvystės įrankiais. Vis dėlto simbolis ne visada turi vieną reikšmę, todėl prie figūrų įrengtos lentelės yra esminė ekspozicijos dalis.
Veliuonos, Medeinos, Girsčio ir kitų figūrų rūbas, laikysena bei raižiniai parodo tautodailės kūrybiškumą, o ne senovinį dievo portretą. Ikikrikščioniškos Lietuvos žmonių sukurti šių dievybių atvaizdai daugeliu atvejų neišliko arba apskritai nėra patikimai žinomi. Naisių skulptūros todėl turėtų būti vadinamos šiuolaikinėmis interpretacijomis, ne atkurtais stabais.
Ąžuolas pasirinktas ne vien dėl patvarumo. Baltų ir lietuvių kultūroje medis siejamas su galia, ilgaamžiškumu, šventvietėmis ir ypač Perkūnu, tačiau lauke mediena neišvengiamai pilkėja, skyla ir yra prižiūrima. Skirtingas spalvos sodrumas ar naujesnis paviršius nebūtinai reiškia skirtingą skulptūros amžių - tai gali būti apsaugos ir restauracinės priežiūros rezultatas.
Muziejaus dievų sistema yra šaltinių sintezė, nes viena išsami baltų mitologijos knyga iš senovės neišliko
Kūrėjai rėmėsi lietuvių, latvių ir prūsų medžiaga, archeologiniais tyrimais, XIII-XVIII a. rašytiniais šaltiniais, tautosaka ir etnografiniais papročių aprašymais. Šie šaltiniai atsirado skirtingu laiku, skirtingomis kalbomis ir dažnai buvo užrašyti krikščionių autorių, todėl jų dievų sąrašai bei funkcijos ne visada sutampa.
Perkūnas yra vienas geriausiai paliudytų baltų dievų, o kai kurių smulkesnių dievybių vardai žinomi tik iš vieno ar kelių vėlyvų sąrašų. Be to, lietuvių, latvių ir prūsų tradicijos giminingos, bet nėra tapačios. Todėl užrašas prie skulptūros gali aiškiai pristatyti muziejaus pasirinktą versiją, tačiau jis nepanaikina mokslinių diskusijų dėl vardo, lyties, funkcijos ar kulto.
Ši nežinomybė nėra muziejaus trūkumas, jei ji įvardijama. Priešingai, takas tampa vieta lyginti, kaip fragmentai virsta šiuolaikiniu pasakojimu. Geras klausimas gidui yra ne tik ką globojo konkreti dievybė, bet ir iš kokio lietuvių, latvių ar prūsų šaltinio apie ją žinoma bei kurią skulptūros detalę pasirinko pats menininkas.
Šeimai takas veikia kaip simbolių paieška, tačiau medžio skulptūros nėra žaidimų įrenginiai
Vaikams 53 vardų seka gali būti per ilga, todėl maršrutą verta paversti ženklų paieška: surasti ugnį, bitę, žuvį, grūdą, žirgą ar dangaus kūną ir tik tada perskaityti dievybės vardą. Taip mitologinė funkcija susiejama su matomu atributu, o 1,4 km pasivaikščiojimas išlieka įtraukiantis.
Figūrų paviršių, įskilimų ir informacinių lentelių nereikia liesti, o ant skulptūrų negalima lipti. Tai lauke eksponuojami tautodailės kūriniai, ne vaikų žaidimo aikštelė ir ne šiuolaikinių religinių apeigų inventorius. Renginių metu atskiros erdvės gali būti užimtos, todėl prieš specialią kelionę patikrinkite Naisių bendruomenės kalendorių.
2026 m. liepos 13 d. tiksli Baltų dievų muziejaus Google kortelė turėjo 69 atsiliepimus ir 4,8 balo iš 5 vidurkį. Tai aukštas, bet dar palyginti nedideliu atsiliepimų skaičiumi paremtas rodiklis. Vertinimas atitinka atrankos ribą, o nauji lankytojų atsiliepimai jį keis.
