- Vieta
- Tauragės rajono savivaldybė
- Regionas
- Tauragės kraštas
- Tipas
- evangelikų liuteronų bažnyčia ir parapijos istorijos vieta
- Adresas
- Vytauto g. 56, Tauragė
- Koordinatės
- 55.25239, 22.29087
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min.; ilgiau per pamaldas ar renginį
- Geriausias metas
- dienos metu; pamaldų ar renginių metu - pagal parapijos tvarką
Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia, Tauragės parapija, Tauragės ev. liut. bažnyčia
Tauragės Martyno Mažvydo liuteronų bažnyčia - Reformacijos ženklas mieste
Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Vytauto ir J. Tumo-Vaižganto gatvių sankirtoje, senamiestyje. Ji svarbi ne vien kaip architektūros objektas, bet ir kaip Tauragės konfesinės istorijos ženklas: liuteronų bendruomenės istorija mieste siekia Reformacijos laikus, o tai vienas seniausių miesto tapatybės sluoksnių.
Visuotinė Lietuvių enciklopedija ir savivaldybė ją vadina Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia. Šį garbingą vardą šventovė gavo 1947 m., minint pirmosios Lietuviškos knygos - Martyno Mažvydo „Katekizmo“ (1547 m.) - 400 metų jubiliejų.
Parapija nuo 1567 m.: Jonas Šemeta ir kunigas Tomas Ridanskis
Oficialus Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios puslapis parapijos pradžią sieja su 1567 m. Tauragės dvaras tuomet priklausė senai Žemaičių bajorų Šemetų giminei; Jonas Šemeta, kartu ėjęs ir Batakių seniūno pareigas, 1567 m. pastatydino evangelikams liuteronams bažnyčią ir įsteigė parapiją.
Tais pačiais metais pakviestas pirmasis parapijos kunigas Tomas Ridanskis (rašomas ir Rydanskis, Thomas Rydonsky). Parapijos istorijoje pabrėžiama, kad jis pamaldas laikė Lietuvių kalba, nes kitaip kalbančių liuteronų Tauragėje tuo metu dar nebuvo. Tai rodo, kad Tauragės ir jos apylinkių evangelikų bendruomenė nuo pat pradžių buvo Lietuviška.
1836 m. gaisras ir 1843 m. akmeninė bažnyčia
Parapijos istorija apima kelis pastatus ir nelaimes. 1836 m. gegužės 21 d. (birželio 2 d. pagal naują kalendorių) Tauragėje kilo didelis gaisras, sunaikinęs didelę senosios miesto dalies namų dalį - apie 200 pastatų, tarp jų ir medinę evangelikų liuteronų bažnyčią. Šįkart bažnyčią savo lėšomis ryžosi statyti patys parapijiečiai: lėšos buvo renkamos septynerius metus.
Naują bažnyčią suprojektavo Vilniaus gubernijos architektas Karolis Gregotovičius (1799-1848), o statybai vadovavo meistras Cimermanas. Iškilo santūrių, griežtų formų akmenų mūro pastatas su grakščiu keturkampiu bokštu, priskiriamas romantinio klasicizmo architektūrai. Kertinis akmuo pašventintas 1840 m. birželio 7 d., o užbaigta šventovė pašventinta 1843 m. gegužės 21 d. - lygiai septyneri metai po gaisro.
Bokšto griūtis per karą ir 1938 m. atstatymas
Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai patrankų šūviais nugriovė bažnyčios bokštą, tačiau pati šventovė nebuvo sugriauta. Po karo parapijiečiai pirmiausia atstatė sugriautą įėjimą, o bokšto atkūrimas užsitęsė iki tarpukario pabaigos.
Bokšto statybai vadovavo parapijos tarybos pirmininkas Jurgis Preikšaitis; darbai baigti 1938 m., o rugpjūčio 18 d. bokštas iškilmingai pašventintas. Ceremonijoje dalyvavo konsistorijos prezidentas dr. K. Gudaitis ir Lietuvoje viešėjęs Latvijos arkivyskupas dr. T. Grinbergis. Todėl dabartinį pastato siluetą verta skaityti kaip karo, gaisrų ir bendruomenės pastangų sluoksnių sankaupą.
Martyno Mažvydo vardas ir Antano Bagdono skulptūros
1947 m. suteiktas Martyno Mažvydo vardas neatsitiktinis: Mažvydas buvo Prūsijos Lietuvos liuteronų kunigas, parengęs pirmąją spausdintą Lietuvišką knygą. Taip Tauragės parapija sujungiama su Lietuviškos raštijos ir Reformacijos pradžia.
Šią sąsają pabrėžia ir fasado puošyba: nuo 1987 m. bažnyčios fasadą puošia tautodailininko Antano Bagdono sukurtos varinės Martyno Liuterio ir Martyno Mažvydo skulptūros. Jos primena, kad ši šventovė yra ne tik maldos vieta, bet ir Lietuviškos kultūros bei knygos atminties ženklas.
Pamaldos, renginiai ir Tauragės maršrutas
Patikimų turistinių darbo valandų ar bilietų šiai veikiančiai bažnyčiai nėra. Tai parapijos šventovė, todėl į vidų lengviausia patekti pamaldų, koncertų ar iš anksto suderinto apsilankymo metu. Parapijos raštinė yra J. Tumo-Vaižganto g. 50, tad prieš vykstant vertėtų tikrinti oficialų parapijos puslapį arba susisiekti su bendruomene.
Tauragė dažnai pristatoma per pilį, pasienio istoriją ir muziejų, tačiau liuteronų bažnyčia atveria kitą miesto sluoksnį. Jei aplankysite abi miesto bažnyčias ir muziejų „Santaka“, o toliau nukrypsite prie Pagramančio atodangos ar Akmenos ir Jūros santakos, Tauragės centras tampa pasakojimu apie skirtingas bendruomenes, formavusias miesto tapatybę.
