Kražiai, Kelmės rajono savivaldybė
Kelmės rajonas
Istorinis Žemaitijos miestelis su jėzuitų kolegija ir sakraliniu paveldu
55.60290, 22.68830
1,5-3 val. su muziejumi, bažnyčia ir Medžiokalniu
gegužė-rugsėjis, kai patogu apeiti miestelį ir Medžiokalnio draustinį
Kražių miestelis, Krože
Kražiai: istorinis Žemaitijos švietimo ir sakralinis centras
Kražiai yra senas miestelis Kelmės rajone, abipus Kražantės upės. VLE nurodo, kad jis miesteliu vadinamas nuo 15 amžiaus, o ankstyvaisiais laikais čia būta pilies ir Žemaitijos bajorų seimelių. Tačiau didžiausią reikšmę Kražiams suteikė ne dydis, o čia veikusi jėzuitų kolegija ir 1893 m. įvykusios Kražių skerdynės.
Šiandien Kražiai svarbūs kaip vientisas istorijos ir sakralinio paveldo miestelis: išliko kolegijos pastatas su muziejumi, baroko bažnyčios, koplyčia ir Medžiokalnio gamtos draustinis. Todėl į Kražius verta atvykti ne dėl vieno objekto, o dėl viso krašto atminties.
Kražių jėzuitų kolegija
VLE nurodo, kad Kražių jėzuitų kolegija - viena svarbiausių švietimo ir jėzuitų mokslo vietų Lietuvoje - veikė nuo 17 amžiaus pradžios iki 1844 m. Ją įsteigti padėjo didikų Radvilų ir Chodkevičių parama, o steigimo data šaltiniuose nurodoma nevienodai (1614 arba 1616 m.). Kolegijoje mokyta lotyniškai, veikė turtinga biblioteka ir mokyklos teatras, o mokinių skaičius augo iki kelių šimtų.
Tarp kolegijos dėstytojų buvo žymus baroko poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus, kurio vardu šiandien pavadintas Kražių kultūros centras. Po jėzuitų ordino panaikinimo mokykla tapo pasaulietine, 1817 m. perimta Vilniaus universiteto, o 1844 m. perkelta į Kauną. Atstatytame kolegijos pastate dabar veikia Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras su muziejumi.
Kražių skerdynės (1893 m.)
Kražiai į Lietuvos istoriją giliausiai įsirašė dėl 1893 m. Kražių skerdynių. VLE nurodo, kad tai buvo carinės valdžios susidorojimas su Kražių parapijiečiais, kurie priešinosi benediktinių vienuolyno bažnyčios uždarymui ir griovimui. Uždarius vienuolyną, valdžia ėmėsi naikinti ir jo bažnyčią, o žmonės ją gynė budėdami dieną ir naktį.
1893 m. lapkritį į Kražius atvyko gubernatorius su policija, o paskui ir kazokai, kurie jėga numalšino pasipriešinimą; žuvo apie devynetą žmonių, daug buvo sužeista, suimta ir nuteista. Vėliau, tarptautiniam pasipiktinimui sukilus, bausmės buvo sušvelnintos, o bažnyčia liko nesugriauta. Skerdynės sukėlė plačią Vakarų pasaulio kritiką carinei priespaudai ir sustiprino lietuvių tautinę savimonę.
Bažnyčios ir sakralinis paveldas
Svarbiausia Kražių šventovė - buvusi benediktinių Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, vėlyvojo baroko statinys. Šaltiniai nurodo, kad ji statyta 18 amžiaus viduryje pagal jėzuito, matematiko ir architekto Tomo Žebrausko projektą; būtent šią bažnyčią gynė parapijiečiai per Kražių skerdynes. Viduje išliko vertingų baroko altorių.
Greta išliko ir akmenų mūro Šv. Roko koplyčia, šventoriaus tvora su vartais bei kiti sakralinio ansamblio elementai. Kražių senamiestis saugomas kaip urbanistikos vertybė, todėl miestelį verta apžiūrėti kaip vientisą istorinę visumą, o ne pavienius pastatus.
Medžiokalnis ir lankymas
Prie Kražių, šiauriniame pakraštyje, yra Medžiokalnio botaninis draustinis - ąžuolais apaugusi kalva su pažintiniu mišku ir gausia augalija. Su Medžiokalniu siejama sena sakralumo tradicija, o vasarą čia rengiamos Joninės, todėl gamta ir tautosaka Kražiuose susipina su istorija.
Lankant Kražius verta apžiūrėti kolegijos pastatą su muziejumi, benediktinių bažnyčią, Šv. Roko koplyčią ir Medžiokalnį. Muziejaus ekskursijas dažniausiai reikia užsakyti iš anksto, o tikslų darbo laiką bei kainas tyrimų metu rekomenduojama tikrinti Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre, nes informacija keičiasi. Kražius patogu derinti su Tytuvėnais, Kurtuvėnais ir kitomis Žemaitijos vietomis.
