- Vieta
- Seredžius, Jurbarko rajono savivaldybė
- Regionas
- Panemunių regioninis parkas
- Tipas
- Piliakalnis su papėdės gyvenviete ir kapinynais
- Koordinatės
- 55.08030, 23.40660
- Kiek skirti laiko
- 45 min.-1,5 val.
- Geriausias metas
- sausas pavasario ar rudens rytas, kai Nemuno slėnio panorama aiškiausia
Palemono kalnas, Pieštvės pilies kalnas
Palemono kalnas Panemunėje
Seredžiaus piliakalnis dažniau atpažįstamas kaip Palemono kalnas. Jis iškilęs prie Seredžiaus miestelio, netoli Nemuno ir Dubysos santakos, todėl yra ir istorinis, ir kraštovaizdinis Panemunės sustojimas.
Seredžius yra prie Dubysos ir Nemuno santakos, Panemunių regioninio parko teritorijoje. Tai gerai paaiškina vietos logiką: keliaujant Panemune Seredžius veikia kaip natūrali pertrauka tarp istorinių piliakalnių, dvarų ir Nemuno slėnio vaizdų.
Pieštvės pilies vieta
Seredžiaus piliakalnyje, Palemono kalne, stovėjo XIV a. Lietuvių pilis Pieštvė. Miestelio istorijos straipsnyje ji vadinama svarbiu Lietuvių gynybos punktu panemunėje nuo Vokiečių ordino agresijos.
Seredžiaus istorijoje minimi keli smarkūs epizodai: 1293 m. Vokiečių ordinas sudegino į rytus nuo piliakalnio buvusį papilį, 1319, 1322 ir 1336 m. nesėkmingai mėgino paimti pilį, o 1363 m. Pieštvės pilis buvo sunaikinta.
Piliakalnio forma
Piliakalnis aprašomas kaip aukštumoje įrengtas objektas su trikampe 35 x 50 m aikštele. Rytiniame gale supiltas 7 m aukščio ir 20 m pločio pylimas, už jo yra apie 10 m pločio ir 4 m gylio griovys, o ties grioviu dar buvo 3 m aukščio ir 10 m pločio pylimas.
Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Pats piliakalnis datuojamas plačiu laikotarpiu - nuo pirmo tūkstantmečio vidurio iki XV a. pradžios, todėl XIV a. Pieštvės pilis buvo tik vėlyvasis ilgos vietos istorijos epizodas. Lankant verta ne tik užlipti ir nusifotografuoti, bet ir įsivaizduoti, kaip gynybai buvo naudojamas aukštumos kraštas, pylimai, grioviai ir Nemuno slėnio kontrolė.
Papėdės gyvenvietė ir kapinynai
Rytinėje ir pietinėje papėdėse yra 1,5 ha ploto papėdės gyvenvietė. Joje rasta grublėtosios ir žiestosios keramikos fragmentų, molio tinko ir gyvulių kaulų.
Svarbu ir tai, kad objekto pavadinimas apima ne tik piliakalnį, bet ir kapinynus. Pirmasis kapinynas (apie III-V a.) tirtas 1936-1937 m. (vadovas J. Puzinas), 1964 m. (M. Michelbertas) ir 1974 m. (Juozas Markelevičius), kai 1 ha plote rasti 64 nedeginti ir 2 sudeginti kapai su darbo įrankiais, kirviais, ietigaliais ir papuošalais. Antrasis kapinynas (VI-XIV a.) Nemuno slėnyje tirtas 1985-1987 ir 1989 m. (vadovai V. ir S. Urbanavičiai): 787 kv. m plote aptikti 23 sudegintų ir 2 nedegintų mirusiųjų bei net 27 nedegintų žirgų kapai su žąslais, balnakilpėmis ir kamanomis. Visi radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, todėl vietovė yra platesnis archeologinis kompleksas, o ne vien apžvalgos kalva.
Palemono pasakojimas ir atsargus skaitymas
Seredžius turi ryškų legendinį sluoksnį. Lietuvos metraščių tradicijoje pasakojama, kad Seredžių įkūrė romėnų kunigaikštis Palemonas, atvykęs laivais su palyda. Dėl šios tradicijos piliakalnis ir vadinamas Palemono kalnu.
Šią legendą verta priimti kaip kultūrinės atminties dalį, o ne kaip archeologiškai įrodytą biografiją. Istorinė vietos vertė nepriklauso nuo legendos tikrumo: Pieštvės pilis, ordino puolimai, papėdės gyvenvietė ir kapinynai ir taip suteikia Seredžiui tvirtą istorinį pagrindą.
