Seredžius, Jurbarko rajono savivaldybė
Panemunių regioninis parkas
Piliakalnis su papėdės gyvenviete ir kapinynais
55.08030, 23.40660
45 min.-1,5 val.
sausas pavasario ar rudens rytas, kai Nemuno slėnio panorama aiškiausia
Palemono kalnas, Pieštvės pilies kalnas
Palemono kalnas Panemunėje
Seredžiaus piliakalnis dažniau atpažįstamas kaip Palemono kalnas. Jis iškilęs prie Seredžiaus miestelio, netoli Nemuno ir Dubysos santakos, todėl yra ir istorinis, ir kraštovaizdinis Panemunės sustojimas.
VLE straipsnyje apie Seredžių rašoma, kad miestelis yra prie Dubysos ir Nemuno santakos, Panemunių regioninio parko teritorijoje. Tai gerai paaiškina vietos logiką: keliaujant Panemune Seredžius veikia kaip natūrali pertrauka tarp istorinių piliakalnių, dvarų ir Nemuno slėnio vaizdų.
Pieštvės pilies vieta
VLE nurodo, kad Seredžiaus piliakalnyje, Palemono kalne, stovėjo XIV a. lietuvių pilis Pieštvė. Miestelio istorijos straipsnyje ji vadinama svarbiu lietuvių gynybos punktu panemunėje nuo Vokiečių ordino agresijos.
Seredžiaus istorijoje minimi keli smarkūs epizodai: 1293 m. Vokiečių ordinas sudegino į rytus nuo piliakalnio buvusį papilį, 1319, 1322 ir 1336 m. nesėkmingai mėgino paimti pilį, o 1363 m. Pieštvės pilis buvo sunaikinta.
Piliakalnio forma
VLE aprašo piliakalnį kaip aukštumoje įrengtą objektą su trikampe 35 x 50 m aikštele. Rytiniame gale supiltas 7 m aukščio ir 20 m pločio pylimas, už jo yra apie 10 m pločio ir 4 m gylio griovys, o ties grioviu dar buvo 3 m aukščio ir 10 m pločio pylimas.
Šlaitai statūs, iki 30 m aukščio. Todėl lankant verta ne tik užlipti ir nusifotografuoti, bet ir įsivaizduoti, kaip gynybai buvo naudojamas aukštumos kraštas, pylimai, grioviai ir Nemuno slėnio kontrolė.
Papėdės gyvenvietė ir kapinynai
VLE nurodo, kad rytinėje ir pietinėje papėdėse yra 1,5 ha ploto papėdės gyvenvietė. Joje rasta grublėtosios ir žiestosios keramikos fragmentų, molio tinko ir gyvulių kaulų.
Svarbu ir tai, kad oficialus VLE objekto pavadinimas apima ne tik piliakalnį, bet ir kapinynus. Pirmasis kapinynas datuojamas maždaug III-V a., antrasis - VI-XIV a.; radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Lankytojui tai primena, kad vietovė yra platesnis archeologinis kompleksas, o ne vien apžvalgos kalva.
Palemono pasakojimas ir atsargus skaitymas
Seredžius turi ryškų legendinį sluoksnį. VLE straipsnyje apie miestelį rašoma, kad Lietuvos metraščių teigimu Seredžių įkūrė romėnų kunigaikštis Palemonas, atvykęs laivais su palyda. Dėl šios tradicijos piliakalnis ir vadinamas Palemono kalnu.
Šią legendą verta priimti kaip kultūrinės atminties dalį, o ne kaip archeologiškai įrodytą biografiją. Istorinė vietos vertė nepriklauso nuo legendos tikrumo: Pieštvės pilis, ordino puolimai, papėdės gyvenvietė ir kapinynai ir taip suteikia Seredžiui tvirtą istorinį pagrindą.