- Vieta
- Kretingos rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- 1838-1842 m. romantizmo formų mūrinė bažnyčia su vienu bokštu, trimis altoriais ir XIX a. trijų tarpsnių medine varpine
- Adresas
- Turgaus a. 3, Darbėnai, Kretingos r.
- Koordinatės
- 56.02248, 21.25390
- Kiek skirti laiko
- 35-60 min.; 1,5-2 val. su Turgaus aikšte, Vytauto Didžiojo parku ir lėtu pasivaikščiojimu po Darbėnų centrą
- Geriausias metas
- sekmadienį prieš arba po 10 ar 13 val. Mišių interjerui; birželio pabaigoje per Petrines, tikslią programą patikrinus parapijoje
Darbėnų bažnyčia, Darbėnų Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Darbėnai Church of St Peter and St Paul
Bažnyčia formuoja vakarinį istorinės Turgaus aikštės kraštą
Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia stovi Turgaus a. 3, prie Darbos upės, koordinatėse 56.0224765, 21.2539009. Aukštas baltas bokštas matomas iš kelių į miestelį, tačiau navigacijoje rinkitės oficialų parapijos adresą, o ne Google įraše kartais rodomą neaiškią skaičių seką. Automobilį statykite tik pagal Turgaus aikštės ir gretimų gatvių ženklus, neužtverdami šventoriaus vartų.
Ansamblį sudaro ne vien pagrindinis pastatas. Lauko akmenų tvora apjuostame šventoriuje stovi mūrinė bažnyčia ir atskira medinė varpinė, o už tvoros, greta aikštės, yra Petrui Perkumui skirta balta skulptūra. Visus tris objektus verta apeiti ratu, nes nuo aikštės pirmiausia dominuoja bokštas, o piramidinė varpinės forma geriausiai atsiskleidžia iš rytinės šventoriaus pusės.
Tai veikianti parapija, ne muziejus su nuolat budinčiu darbuotoju. Šventorius paprastai apžiūrimas laisvai, bet interjero durys gali būti užrakintos tarp pamaldų. Jei svarbu pamatyti altorius, relikvijorių ar vargonus, atvykite prieš oficialiai skelbiamas Mišias ir netrukdykite pasirengimui arba iš anksto kreipkitės į parapiją.
Pirmoji šventovė siejama su Chodkevičiumi, bet šaltiniai pasakoja ir kitą versiją
Telšių vyskupijos ir krašto enciklopedijos aprašai pirmosios Darbėnų katalikų bažnyčios statybą 1620 m. sieja su Jonu Karoliu Chodkevičiumi. Tačiau XIX a. pabaigos Žemaičių vyskupijos aprašyme minima, kad pirmą mažą šventovę savo kapinėse galėjo pasistatyti patys Darbėnų valstiečiai, nes kelias į Palangos parapinę bažnyčią buvo tolimas ir miškingas. Abi versijos liudija ankstyvą vietos bendruomenės poreikį turėti savą maldos vietą.
Iš pradžių Darbėnai buvo Palangos filija, o vietinį kunigą išlaikė tikintieji. Po 1740 m. Žemaičių vyskupas Antanas Tiškevičius atskyrė Darbėnus nuo Palangos ir suteikė parapijos teises. Šis pokytis pavertė bažnyčią nebe tolima koplyčia, bet platesnio kaimų tinklo religiniu centru.
1782 m., nors kai kuriuose senesniuose aprašuose pasitaiko ir 1730 m. data, pastatyta medinė bažnyčia. Ji sudegė per 1831 m. sukilimo kovas, todėl pamaldos laikinai vyko Darbėnų dvaro svirne įrengtoje koplyčioje. Dabartiniame pastate nėra išlikusio tos medinės šventovės korpuso - jis pradėtas statyti po gaisro.
Gasbeno projektą finansavo Tiškevičius, o konsekravo Valančius
Dabartinę mūrinę bažnyčią 1838-1842 m. pastatė Darbėnų savininkas grafas Mykolas Tiškevičius pagal architekto Fridricho Gasbeno projektą. 1855 m. ją konsekravo Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, suteikdamas šv. apaštalų Petro ir Povilo titulą. Taigi 1842 m. žymi statybos pabaigą, o 1855 m. - liturginį pašventinimą; šių datų nereikia laikyti konkuruojančiomis.
Pastatas priskiriamas romantizmo laikotarpio architektūrai. Jo tūris stačiakampis, ilgi šoniniai fasadai suskaidyti aukštomis pusapskritėmis langų angomis, o lauko akmenų mūrą pabrėžia šviesiai tinkuotos architektūros detalės. Priekiniame fasade kyla vienas bokštas, o presbiterijos gale yra mažesnis bokštelis.
Toks medžiagų derinys sukuria savitą vakarų Žemaitijos vaizdą: sunkus pilkas akmenų korpusas atrodo beveik kaip miestelio tvirtovė, o baltas vertikalus bokštas suteikia aiškų sakralinį orientyrą. Bažnyčia nėra grynai neogotikinė, nors smailė tai gali priminti - jos bendras charakteris siejamas su ankstesne romantizmo epocha ir santūresnėmis formomis.
Dabartinis bokštas pasakoja apie 1886, 1911 ir 1935 m. pertvarkymus
Pradinis XIX a. pirmosios pusės pastatas atrodė kitaip nei šiandien. 1886 m. prie jo pristatytas medinis bokštas, o 1911 m. bokštas dar kartą perstatytas. Dėl to dabartinės vertikalios dominantės negalima automatiškai laikyti nepakitusia Gasbeno 1842 m. projekto dalimi.
1935 m. spalio 24 d. bokšte kilęs gaisras smarkiai suniokojo bažnyčią. Pamaldos buvo perkeltos į parapijos salę, o 1936 m. pastatas atstatytas pagal inžinieriaus S. Fedoravičiaus projektą. Dabartiniame Telšių vyskupijos puslapyje šis perkėlimas minimas istorijos pastraipoje - tai nėra pranešimas, kad bažnyčia uždaryta 2026 m.
Žvelgiant iš šventoriaus verta atskirti skirtingus laiko sluoksnius: 1838-1842 m. akmenų mūro korpusą, vėlesnių perstatymų bokšto tradiciją ir 1936 m. po gaisro atkurtą siluetą. Tai ne trūkumas, o ansamblio biografija, parodanti, kaip aktyvi parapija pastatą nuolat prisitaikė ir gelbėjo.
Trys altoriai, itališkas paveikslas ir piramidinė varpinė
Bažnyčios viduje yra trys altoriai ir dideli vargonai. Didžiojo altoriaus paveikslą su apaštalais Petru ir Pauliumi grafas Tiškevičius atvežė iš Italijos. Taip titulinė šventųjų pora susieja pastato fundatorių, europinę dailės apytaką ir 1855 m. Valančiaus suteiktą titulą.
Tarp senesnių kilnojamųjų vertybių minimas XVIII a. pirmojo Žemaičių vyskupo Motiejaus Trakiškio portretas ir 1759 m. žalvarinis relikvijorius. Jie yra senesni už dabartinę mūrinę bažnyčią, todėl primena ankstesnių Darbėnų šventovių bei parapijos turto tęstinumą. Interjerą apžiūrėkite iš viešos navos ir nelipkite į presbiteriją be leidimo.
XIX a. medinė varpinė, KVR kodu 1433, yra savarankiška ansamblio vertybė. Nežinomo liaudies meistro statinys turi kvadratinį planą, tris į viršų mažėjančius tarpsnius, nuožulnią apatinę dalį, keturšlaičius stogelius ir garsines angas su medinėmis žaliuzėmis. Jos tašytų rąstų karkasas, skiedromis dengta pirmoji pakopa ir ornamentuotos dvivėrės durys verti ne mažiau dėmesio nei didysis bokštas.
Petras Perkumas, Mišių laikas, prieinamumas ir 4,6 balo įvertinimas
Prie šventoriaus 1997 m. pastatytas Antano Ambrulevičiaus paminklas iš Darbėnų parapijos kilusiam saleziečių auklėtiniui Petrui Perkumui, gyvenusiam 1916-1937 m. Balta žmogaus figūra laiko maldaknygę ir neprasiskleidusią leliją, simbolizuojančią anksti nutrūkusį pašaukimą. Perkumas mirė dar nedavęs saleziečių įžadų, todėl tikslu jį vadinti saleziečių auklėtiniu ar kandidatu, o ne kanonizuotu šventuoju.
2026 m. liepą Telšių vyskupija skelbė Mišias sekmadieniais 10 ir 13 val., antradieniais-penktadieniais 18 val., šeštadieniais 10 val.; pirmadienio Mišios nenurodytos. Petro ir Pauliaus atlaidai švenčiami birželio 29 d. ir keliami į sekmadienį, Mykolo arkangelo - rugsėjo 29 d. Tvarkaraštis gali keistis, todėl prieš specialią kelionę jį patikrinkite oficialiame puslapyje.
Bilieto nėra, bet bažnyčios vidaus negalima laikyti visą dieną veikiančiu muziejumi. Oficialus išsamus bepakopės prieigos, pritaikyto tualeto ar lankytojų rampos aprašas neskelbiamas; šventoriuje yra kieta danga, tačiau prie durų ir varpinės pasitaiko pakopų. 2026 m. liepą Google Maps bažnyčią vertino 4,6 balo iš 5 pagal 170 atsiliepimų, o atskiro darbo laiko nerodė.
