Lankytinos vietos Lietuvoje

Puodkalių piliakalnis: kuršių piliakalnis su priešpiliu prie Bartuvos ir Erlos santakos

Puodkalių piliakalnis - nacionalinės reikšmės KVR paminklas (kodas 3254) Skuodo rajone, kalvoje tarp Bartuvos ir Erlos. Į kompleksą įeina apie 80 x 90 m aikštelė su 140 m pylimu, priešpilis, 2 ha papėdės gyvenvietė ir 9-13 a. degintinis kapinynas. VLE jį sieja su 1253 m. minimu Skuodu; radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Vieta
Skuodo rajono savivaldybė
Regionas
Skuodo kraštas
Tipas
piliakalnis su priešpiliu, gyvenviete ir kapinyno kontekstu
Adresas
Puodkalių k., Skuodo sen., Skuodo r.
Koordinatės
56.22910, 21.52470
Kiek skirti laiko
30-60 min.
Geriausias metas
pavasaris-ruduo, kai lengviau matyti reljefą ir saugiau eiti šlaitais
Vardai ir variantai

Puodkalių piliakalnis su priešpiliu ir gyvenviete, Puodkalių piliakalnis ir kapinynas, Puodkalių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete piliakalnis

Puodkalių piliakalnis prie dviejų upių

Puodkalių piliakalnis yra Skuodo rajone, Puodkalių kaime, kalvoje Bartuvos kairiajame ir Erlos dešiniajame krante, netoli jų santakos. Upės čia nėra tik gražus fonas - jos paaiškina, kodėl vieta buvo patogi gynybai, judėjimui ir gyvenvietei.

Kultūros vertybių registre objektas įvardijamas kaip Puodkalių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete piliakalnis (unikalus kodas 3254), turintis nacionalinės reikšmės paminklo statusą. Jis įeina į platesnį Puodkalių piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete kompleksą.

Aikštelė, 140 m pylimas ir statūs šlaitai

VLE nurodo, kad piliakalnio aikštelė pailga, apie 80 x 90 m dydžio. Ryškiausias jos elementas - pietvakariniame ir vakariniame kraštuose supiltas 140 m ilgio pylimas, kurio aukštis siekia 5 m, o plotis - 17 m. Tokie masteliai leidžia vietoje suprasti, kad tai ne maža kalvelė, o sudėtinga gynybinė struktūra.

Piliakalnio ir priešpilio šlaitai statūs, o šiaurės vakarinėje piliakalnio pusėje buvo kelias. Pati kalvos padėtis tarp dviejų upių sustiprino natūralią gynybą ir apribojo priėjimus.

Priešpilis, gyvenvietė ir kapinynas

Į kompleksą įeina puslankio formos priešpilio aikštelė (apie 20-30 m ilgio ir 150 m pločio), kurios vakariniame krašte iškastas 6 m pločio ir 2 m gylio griovys. Į vakarus nuo priešpilio plyti apie 2 ha papėdės gyvenvietė.

Maždaug už 0,65 km į vakarus nuo piliakalnio yra 9-13 a. po Kr. degintinis kapinynas - mirusieji laidoti sudeginti. Kapinynas apardytas 20 a. 8 dešimtmetyje rengiant užtvanką, o 1975 m. jį kasinėjo Ignas Jablonskis.

Radiniai ir datavimas

Kapinyne rasta ginklų (ietigalis), darbo įrankių (kirvis, skiltuvas, peilis, skustuvas), papuošalų (segių, apyrankių, žiedų), geriamojo rago apkalas ir apžiestos keramikos dirbinių šukių. Šie radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir liudija turtingą kuršių materialinę kultūrą.

KVR piliakalnį datuoja I tūkstantmečiu - XIII a., o VLE platesnį piliakalnio ir kapinyno kompleksą - dar plačiau, nuo I tūkstantmečio pr. Kr. iki XIII a. po Kr. Tokie skirtumai rodo ilgai naudotą vietą, o ne vieną aiškią statybos datą. VLE kompleksą sieja ir su 1253 m. rašytiniuose šaltiniuose minimu Skuodu.

Kaip lankyti ir ką jungti Skuodo krašte

Piliakalnis yra lauko archeologinis objektas, todėl bilietų ar darbo valandų nėra. Vis dėlto tai saugomas paminklas: negalima kasinėti, važinėti šlaitais, ardyti grunto ar rinkti radinių. Geriausia eiti sausą dieną nuo pavasario iki rudens, nes šlaitai ir upių pakrantės po lietaus slidūs.

Apsilankymui dažniausiai pakanka 30-60 minučių. Puodkalių piliakalnį verta derinti su Skuodo muziejumi, Apuolės piliakalniu ir Mosėdžio akmenų muziejumi, o turint daugiau laiko - su Barstyčių akmeniu. Toks maršrutas parodo, kad šiaurės vakarų Lietuvos istoriniai kraštovaizdžiai nėra vien pavieniai taškai žemėlapyje.

Puodkalių piliakalnio šaltiniai