Lankytinos vietos Lietuvoje

Jurbarko Šimtmečio tiltas: ilgiausias Lietuvos automobilių tiltas per Nemuną

Šimtmečio tiltas ties Jurbarku yra 494 m ilgio valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 137 statinys, jungiantis Jurbarką su Kiduliais ir Jurbarko rajoną su Šakių rajonu. Tiltas pradėtas statyti 1975 m., eismui atvertas 1978 m. lapkričio 3 d., o Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais jam suteiktas dabartinis vardas. Tai ilgiausias Lietuvos automobilių tiltas per Nemuną. 2026 m. liepos 21 d. Google Maps kortelėje buvo rodomas 4,7 balo įvertinimas pagal 232 atsiliepimus.

Vieta
Jurbarko ir Šakių rajonų savivaldybės
Regionas
Panemunė
Tipas
494 m ilgio valstybinės reikšmės automobilių kelio tiltas per Nemuną
Adresas
Krašto kelio Nr. 137 Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas 56,78-57,28 km
Koordinatės
55.07080, 22.76803
Kiek skirti laiko
20-45 min. nuo pakrantės; apie 10-15 min. pereiti pėsčiomis viena kryptimi
Geriausias metas
ankstyvas rytas arba vakaras, kai ilga tilto linija ir atramos gerai atsispindi Nemune
Vardai ir variantai

Šimtmečio tiltas, Jurbarko tiltas per Nemuną

494 metrų jungtis tarp Jurbarko ir Kidulių

Tiltas prasideda krašto kelio Nr. 137 Pilviškiai-Šakiai-Jurbarkas 56,78 kilometre ir baigiasi 57,28 kilometre. Jo ilgis - 494 m. Šiauriniame krante yra Jurbarkas, pietiniame - Kiduliai, todėl statinys jungia ne tik du Nemuno krantus, bet ir Jurbarko bei Šakių rajonų savivaldybes.

VLE Šimtmečio tiltą įvardija ilgiausiu Lietuvos automobilių tiltu. Formuluotė svarbi: tai nėra ilgiausias visų paskirčių tiltas ar ilgiausias statinys virš vandens, bet ilgiausias šalies automobilių kelių tiltas.

Statyba 1975-1978 m. ir šimto metų garantija

Tilto statyba pradėta 1975 m. sausį, o eismas atidarytas 1978 m. lapkričio 3 d. Via Lietuva nurodo, kad statiniui tada suteikta 100 metų garantija. Ši aplinkybė vėliau tapo prasmingu fonu Šimtmečio vardui, nors vardas skirtas ne garantijai, o valstybės jubiliejui.

Ilga gelžbetoninė perdanga remiasi ritmiškai išdėstytomis masyviomis, V raidę primenančiomis atramomis. Geriausiai konstrukcija suvokiama nuo upės kranto, kur vienu žvilgsniu matyti keli tarpatramiai, atramų pasikartojimas ir tilto mastelis plačioje Nemuno vagoje.

Kodėl tiltas pavadintas Šimtmečio vardu

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 25 d. nutarimu tiltui suteiktas Šimtmečio tilto pavadinimas, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Iniciatyvą pateikė tuometė Lietuvos automobilių kelių direkcija, ją palaikė Jurbarko rajono savivaldybė.

Vardas iškilmingai įprasmintas 2018 m. rugpjūčio 24 d. Jurbarko krašto šventėje. Ant abiejų tilto galų atidengti monumentai, o ant turėklų išskleista 300 m ilgio ir 6 m pločio Lietuvos vėliava. Šie skaičiai apibūdina vienkartinį minėjimo akcentą, ne nuolatinę tilto dekoraciją.

Kur geriausia pamatyti tiltą

Visa 494 m ilgio linija geriausiai atsiskleidžia nuo Jurbarko arba Kidulių pakrantės. Nuo tilto prieigų galima fotografuoti perdangą ir atramas įstrižai, o žemesnis rakursas prie vandens parodo konstrukcijos aukštį. Potvynio metu nesiartinkite prie užlietų krantų ir nelipkite ant šlapių akmenų.

Per tiltą važiuoja intensyvus krašto kelio eismas. Pėsčiomis ar dviračiu naudokite tik tam skirtą šalitiltį, laikykitės atokiau nuo važiuojamosios dalies ir nesustokite siauroje vietoje dėl nuotraukos. Patogesniam ilgesniam stebėjimui rinkitės krantą.

Panemunės maršruto vartai

Šiauriniame krante tiltas atveda į Jurbarką, kur netoli yra dvaro parkas, muziejus, bažnyčios ir sinagogų aikštės memorialas. Pietiniame krante kelias tęsiasi Kidulių ir Šakių kryptimi, todėl vienas statinys praktiškai sujungia dvi skirtingas kelionės dienos dalis.

Tiltas yra veikianti transporto infrastruktūra, ne uždaras lankytinas objektas: bilieto ar darbo valandų nėra, tačiau eismą ir priežiūros darbus gali reguliuoti kelio ženklai. Prieš tolimą kelionę verta patikrinti Via Lietuva pranešimus apie remontą ar ribojimus.

Jurbarko Šimtmečio tilto šaltiniai