Apuolė, Aleksandrijos seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė
Skuodo kraštas
Kuršių piliakalnis su kapinynu ir papėdės gyvenviete
56.24640, 21.67810
1-2 val.
vasara arba ankstyvas ruduo; renginių metu - jei norite gyvosios istorijos, ramesniu metu - jei norite kraštovaizdžio
Apuolės piliakalnis ir kapinynas, Apulia
Apuolės piliakalnis - anksti minima kuršių vieta
Apuolės piliakalnis išsiskiria tuo, kad jo svarba nėra vien vietinė. VLE straipsnyje apie Apuolę rašoma, kad Hamburgo ir Bremeno arkivyskupo Rimberto kronikoje „Šv. Anskaro gyvenimas“ apie 875 m. minima kuršių vieta Apulia, siejama su Apuole.
Tai leidžia Apuolę pristatyti kaip vieną ankstyviausiai rašytiniuose šaltiniuose minimų Lietuvos vietų. Čia susikerta kuršių istorija, Baltijos jūros vikingų epochos konfliktai ir vėlesnė archeologija.
Apuolės piliakalnis, Apulia ir švedų žygis
VLE pateikia Rimberto pasakojimo esmę: Apuolė anksčiau priklausė švedams, vėliau gyventojai iš jų priklausomybės išsivadavo; danų puolimas buvo atremtas, o apie 853-854 m. švedų karalius Olafas su didele kariuomene puolė kuršių miestą, šaltiniuose vadinamą Apulia.
Šaltinis mini ir didelį gynėjų skaičių - apie 15 000 karių iš penkių sričių, bet VLE pažymi, kad skaičiai perdėti. Po devynių dienų apgulties prasidėjo derybos: apuoliečiai sumokėjo sidabro išpirką, davė įkaitus ir pripažino švedų valdžią.
Apuolės piliakalnio sandara
VLE ir Saugoma.lt nurodo, kad piliakalnis stovi Luobos ir Brukio santakoje, apie 10 m aukščio kalvoje. Aikštelė buvusi apie 80 m skersmens, tačiau šiaurinis ir vakarinis jos pakraščiai nugriuvo.
Rytinėje pusėje supiltas 75 m ilgio ir 7,5 m aukščio pylimas. Pietinėje ir iš dalies vakarinėje pusėje išlikęs 80 m ilgio ir 2 m aukščio pylimas. Į rytus nuo piliakalnio buvo 90 x 30 m dydžio priešpilis, o jo gale matomos pylimo ir griovio liekanos.
Apuolės papėdės gyvenvietė ir kapinynas
Apuolė nėra vien kalva su pylimu. VLE nurodo, kad į pietryčius nuo piliakalnio apie 12 ha plote yra papėdės gyvenvietė su 80 cm storio kultūriniu sluoksniu. Tai rodo, kad čia buvo platesnis gyvenamas ir gynybinis kompleksas.
Apie 300 m į šiaurės rytus nuo piliakalnio, Luobos dešiniajame krante, yra kapinynas. Jame tirti X-XII a. degintiniai kapai, rasta papuošalų ir ankstesnių, II-IV a., pavienių radinių.
Tyrimai ir radinių sugrįžimas
VLE rašo, kad Apuolę kaip kuršių pilį Apulia 1887 m. lokalizavo E. Volteris ir J. Döringas. 1928-1932 m. piliakalnį ir kapinyną tyrinėjo E. Volteris, B. Nermanas, F. Balodis, Valdis Ģinteris ir V. Nagevičius.
Tyrimuose ištirtas 1561 kv. m plotas, aptikta vartų ir pastato medinių įtvirtinimo liekanų, keramikos, skandinaviškų strėlių antgalių, audimo staklių pasvarų, geležinių įrankių ir žalvarinių papuošalų. Dalis 1931 m. išvežtų radinių buvo saugota Švedijos istorijos muziejuje, o 2009 m. grąžinta į Lietuvą.