Seda, Mažeikių rajono savivaldybė
Žemaitija
Didžiausia ir puošniausia XVIII a. medinė bažnyčia Žemaitijoje
Varduvos g. 1, Seda, Mažeikių r.
56.16391, 22.08979
20-40 min.
vasara, ypač per Žolinės (rugpjūčio 15 d.) atlaidus
Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Sedos didžioji bažnyčia
Sedos bažnyčia - medinio paveldo pažiba
Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia stovi Sedos miestelyje, Mažeikių rajone, prie Varduvos upelio. VLE ją vadina didžiausia ir puošniausia XVIII a. medine bažnyčia Žemaitijoje ir viena vertingiausių Lietuvoje. Vietos žmonės ją vadina Sedos didžiąja bažnyčia, skirdami nuo mažesnės Šv. Jono Nepomuko bažnyčios.
Tai medinė halinė šventovė, lotyniško kryžiaus plano, vėlyvojo baroko. Tarp navų ir presbiterijos įterptas transeptas su koplyčiomis ir dviem dviaukštėmis zakristijomis, o navos baigiamos šešiakampe apside. Itin stačiu, masyviu stogu ir bokšteliais pastatas matomas iš toli.
Nuo 1508 metų iki dabartinės bažnyčios
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje, pasak VLE, įkurta 1508 m. Dirvėnų tijūno Vaclovo Bartoševičiaus ir jo žmonos Elžbietos. XVI a. pabaigoje, valdant kalvinistui, ji apleista, o 1612-1613 m. vyskupo Mikalojaus Paco rūpesčiu vėl tapo katalikų parapijos bažnyčia. 1707 m. ji konsekruota.
Lemiamas laikotarpis - 1768-1770 m., kai bažnyčia perstatyta ir, manoma, padidinta; 1769 m. kunigas Mykolas Jonas Domaševičius pašventino kertinį akmenį. 1774 m. ji konsekruota dabartiniu titulu. Šį perstatymą patvirtina ir dendrochronologiniai tyrimai: medienos kirtimo datos telkiasi apie 1768-1770 metus, todėl 1768-1770 m. statyba yra ne tradicija, o moksliškai pagrįsta data.
Interjeras, altoriai ir galerijos
Sedos bažnyčios interjeras - viena puošniausių medinių erdvių šalyje. Centrinė nava maždaug penkis kartus platesnė ir aukštesnė už šonines, virš kurių įrengtos kolonomis paremtos galerijos, pereinančios ir į transeptą. Tokios galerijos medinėse bažnyčiose pasitaiko retai.
Bažnyčioje yra penki mediniai barokiniai altoriai: didysis ir du presbiterijos altoriai datuojami apie 1774 m., o du transepto altoriai - 1794 m. Presbiterijos altoriai ramesnių, ankstyvojo klasicizmo formų, o transepto - laisvesni, su rokoko motyvais ir liaudiško meno raižiniais. Išliko vertingų XVII-XVIII a. paveikslų, o vargonai įrengti 1801-1803 m.
Šventorius, varpinė ir lankymas
Šventorių juosia akmenų mūro tvora; jame stovi 1825 m. koplyčia, keturiolika stogastulpių su Kryžiaus kelio stotimis ir stogastulpis Lietuvos krikšto 600 metų sukakčiai. Atskirai stovi medinė varpinė (dabartinė - 1851 m., restauruota 2018 m.) su trimis varpais.
Bažnyčia - veikianti parapijos šventovė, įėjimas nemokamas, o lankymas dažniausiai derinamas prie pamaldų laiko. Pagrindiniai atlaidai - Žolinė (rugpjūčio 15 d.). Apsilankymui pakanka 20-40 min.; Sedą patogu jungti su Renavo ar Plinkšių dvarais ir kitais Žemaitijos objektais. Pamaldų laiką verta pasitikrinti parapijos informacijoje.
