
- Vieta
- Aleksandrijos seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- hidrogeologinis gamtos paveldo objektas ir natūrali versmė
- Adresas
- Truikinų k., prie kelio Skuodas-Mažeikiai, Skuodo r.
- Koordinatės
- 56.27521, 21.66902
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu, sausesnę dieną; po lietaus miško daubos šlaitai ir mediniai takai gali būti slidūs
Truikinų šaltinis, Truikinų šaltinėlis, Šmitos šaltinis
Šmitos versmė ir Truikinų šaltinis: vienas objektas, keli vardai
Šmitos versmė yra oficialiuose enciklopediniuose ir geologiniuose šaltiniuose vartojamas pavadinimas, o Truikinų šaltinis bei Truikinų šaltinėlis dažni lankytinos vietos vardai. Visi šie pavadinimai nurodo tą pačią versmę Truikinų kaime, Aleksandrijos seniūnijoje, Skuodo rajone.
Šaltinis yra prie kelio Skuodas-Mažeikiai, o vietos nuoroda veda maždaug kilometrą iki objekto. Žemėlapyje pateiktos koordinatės 56.275210, 21.669016 žymi pačią versmę, ne už kelių kilometrų esantį Žemdirbio muziejų ar kitą Truikinų lankytiną vietą.
Sufozinis cirkas ir dvi skirtingos versmės akys
Versmė trykšta sufozinio cirko apatinėje dalyje. Šio miško duburio skersmuo siekia apie 15 metrų, o šlaitai pakyla iki maždaug 5 metrų. Apačioje susiformavęs ovalus vandens telkinys yra apie 6 metrų ilgio ir 4,5 metrų pločio, todėl vieta labiau primena natūralų negilų baseiną nei įprastą tvenkinį.
Duburio dugnas smėlėtas, vietomis dumblingas, su geležingomis nuosėdomis. Jame matomos dvi pagrindinės kunkuliuojančios versmės: viena atrodo gelsvai rusva, kita - šviesiai pilkšva. Spalvų skirtumą lemia skirtingai matomas smėlis ir mineralinės nuosėdos, o ne du atskiri vandens telkiniai.
Vandens gylis dažniausiai nurodomas kaip maždaug 10-25 cm. Burbuliuojančias akis verta stebėti nuo lieptelio ar tako: bristi į duburį, ardyti dugną ir klampoti šlaitais nėra nei saugu, nei naudinga pačiam objektui.
Šaltupis, Guntinas ir versmės vandens savybės
Šmitos versmės vandens perteklius nuteka į Šaltupį, o šis maždaug po 170 metrų pasiekia Guntino upelį. Taip nedidelis duburys tampa didesnio vietos vandens tinklo dalimi: šaltinio vanduo ne sustingsta dauboje, o keliauja per mišką ir slėnį.
Enciklopediniame apraše nurodoma, kad vanduo yra skaidrus ir šaltas, o matavimuose fiksuota apie 8,4 °C temperatūra bei 11,8 l/s debitas. Geologiniuose duomenyse taip pat pabrėžiamos geležingos nuosėdos. Tai padeda suprasti versmę, tačiau savaime nepatvirtina, kad vanduo tinkamas gerti.
Lankytojai neturėtų semti vandens vien todėl, kad jis atrodo skaidrus. Jei svarbus vandens vartojimas, reikia atskiro naujausio oficialaus tyrimo ir vietoje pateikto leidimo; patikrintuose šaltiniuose tokios kasdienio gėrimo rekomendacijos nerasta.
Gamtos paminklas ir vietos pasakojimai
Versmė saugoma kaip gamtos paveldo objektas, o jos gamtinė vertė siejama su aktyviu požeminio vandens ištekėjimu, sufoziniu duburiu ir neįprastai aiškiai matomomis versmės akimis. Lietuvos geologijos tarnybos aprašuose vartojamas hidrogeologinio objekto apibūdinimas, o enciklopediniuose šaltiniuose minima gamtos paminklo apsauga.
Apie vietą pasakojama, kad seniau čia mirkyti linai, todėl išaustos drobės būdavusios baltos. Kituose pasakojimuose minimi gyvuliai, koplyčia XX amžiaus pradžioje ir žmonių tikėjimas gydomosiomis versmės galiomis. Tai vietos folkloro sluoksnis, o ne šiuolaikinė medicininė ar vandens kokybės išvada.
1974 m. prie upelio buvo pastatytas akmeninis tiltas, įrengti suoleliai ir laipteliai, o ant skardžio stovėjo pasakų namelis. Senesni pasakojimai padeda suprasti, kodėl šaltinis vietos žmonėms buvo ne tik hidrologinis reiškinys, bet ir susitikimų bei pasakojimų vieta.
Prieiga ir atsakingas apsilankymas
Prie versmės įrengtas takas, mediniai liepteliai ir suolai, o netoliese yra automobilių stovėjimo vieta. Savivaldybės ir saugomų teritorijų tarnybos aprašuose minima, kad aplinka buvo tvarkyta įrengiant laiptus, takus, poilsio elementus ir informacinį stendą. Konkrečių tą dieną veikiančių paslaugų ar darbo valandų patikrintuose šaltiniuose nepaskelbta.
Daubos šlaitai ir medinės konstrukcijos po lietaus gali būti slidžios, o nuo pagrindinio kelio iki versmės reikia leistis žemyn. Rinkitės avalynę su geru sukibimu, laikykite vaikus šalia ir įvertinkite, ar prieiga jums tinkama, jei svarbus bepakopis judėjimas.
Likite ant įrengto tako ir lieptelių, nelipkite į versmės duburį, neardykite smėlio bei geležingų nuosėdų ir nepalikite šiukšlių. Jei vietoje matote laikiną užtvarą, įspėjimą ar kitokią naujesnę informaciją, vadovaukitės ja, nes infrastruktūros būklė gali keistis.









