Pageluvio I piliakalnis: nedidelė įtvirtinta aikštelė aukščiausioje Barsukyno ozo vietoje

Piliakalnis aukščiausioje Barsukyno ozo vietoje

Pageluvio I piliakalniui pasirinkta natūraliai gynybai palanki siauro ozo viršūnė. Ozas yra ledyno tirpsmo vandenų suklostyta smėlio ir žvyro ketera, todėl keliaujant svarbu stebėti ne tik aikštelę, bet ir ilgą siaurą reljefo formą.

Barsukyno ozas yra apie 700 m ilgio ir iki 24 m aukščio geomorfologinis gamtos paveldo objektas. Valstybės saugomu jis paskelbtas 2018 m. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-300.

Koordinatė žymi reprezentacinį objekto tašką miške, ne automobilių aikštelę. Privažiavimas ir tako pradžia gali keistis, todėl remkitės dabartinėmis parko nuorodomis ir neužstatykite miško kelių.

Nedidelę aikštelę juosia keli gynybos žiedai

Oficialiame aprašyme pažymėta, kad aikštelė nedidelė, tačiau iš visų pusių įtvirtinta grioviu ir pylimais. Rytiniame pakraštyje išskiriamas pirmasis maždaug 2,5 m pločio griovys, už jo esantis pylimas ir dar vienas išorinis griovys.

Kultūros vertybių registre kodu 42942 įrašytas Pageluvio I piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu-II tūkstantmečio pradžia. Ant rytinio pylimo išlikęs nudžiūvusios Sukilėlių pušies kamienas; pasakojama, kad prie jos 1863 m. sukilėliai duodavo priesaiką, tačiau tai vietos pasakojimas, o ne čia dokumentuotas įvykis.

Miškas, erozija ir vėlesni žmogaus darbai pakeitė reljefą. Žemės kauburių nekaskite ir neinterpretuokite kiekvienos duobės kaip archeologinio įtvirtinimo - vertingiausia sekti nuoseklią aikštelės, griovio ir pylimo seką.

Pageluvio I ir II - du atskiri objektai

Netoliese yra Pageluvio II piliakalnis, datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Jo paviršiuje aiškių įtvirtinimų žymių nėra, todėl oficialiame aprašyme keliama prielaida, kad piliakalnis galėjo būti tik pradėtas rengti.

Šio puslapio koordinatė skirta I piliakalniui. Planuodami aplankyti abu, naudokite parko maršrutą ir atskiras vietos nuorodas, o ne manykite, kad du pavadinimai žymi tą pačią kalvą.

3,1 arba 6,6 kilometro maršrutas nuo Geluvos ežero

Pageluvio ežeryno mažasis takas Nr. 5-M yra 3,1 km ilgio ir prasideda Geluvos ežero pliaže ties 55.79776, 23.103825. Jis veda per abu Pageluvio piliakalnius ir Barsukyno ozą, palei Barsukyno bei Dubuko ežerus; nuo pagrindinio tako galima nusukti prie užpelkėjančio Niaukos ežerėlio.

Didysis takas Nr. 5-D yra 6,6 km ilgio ir prasideda toje pačioje vietoje. Be mažojo rato objektų, jis veda pro Širvos ežerą, Zuikiškės ąžuolą, Kurtuvos ežerą ir upelį bei Bijotės ežerą; papildomi nusukimai pasiekia Juodežerį ir Niauką.

Šio puslapio smeigtukas žymi patį Pageluvio I piliakalnį, o ne Geluvos ežero pliaže esančią tako pradžią. Pasirinkite ratą pagal turimą laiką ir šviesą, o trasos būklę pasitikrinkite parko puslapyje.

Miško takas ir archeologinio reljefo apsauga

Oficialiuose parko maršrutuose atskiras piliakalnio bilietas nenurodomas, tačiau miško takas nėra muziejaus koridorius. Po lietaus šlaitai ir ozo ketera gali būti slidūs; rinkitės neslidžią avalynę, neikite per stačiausią šlaitą ir stebėkite vaikų žingsnius.

Nevažiuokite motorinėmis priemonėmis ant piliakalnio, nekaskite, neieškokite radinių metalo detektoriumi ir nekurkite laužo. Apsilankymą prasminga jungti su Pageluvio ežeryno kraštovaizdžiu, bet įvertinkite dienos šviesą grįžimui.