- Vieta
- Tauragės rajono savivaldybė
- Regionas
- Tauragės kraštas
- Tipas
- Akmenos upės slėnio geologinė atodanga
- Adresas
- Pagramantis, Tauragės r.
- Koordinatės
- 55.37361, 22.23080
- Kiek skirti laiko
- 20-45 min.; daugiau su Pagramančio regioninio parko maršrutu
- Geriausias metas
- pavasaris-ruduo; po lietaus laikytis atokiau nuo šlaito krašto ir papėdės
Pagramančio skardis
Pagramančio atodanga: Akmenos upės geologinis langas
Pagramančio atodanga yra erozinis skardis kairiajame Akmenos upės krante, šiaurinėje Pagramančio dalyje, Tauragės rajone. Tai vieta, kur kraštovaizdis tiesiog atveria savo vidų: stačiame šlaite matyti sluoksniai, kurių įprastai nepamatysime, o upės kilpa ilgainiui šlaitą plauna, ardo ir nuolat atnaujina.
Atodanga yra Pagramančio regioninio parko teritorijoje, Akmenos kilpoje. Pats parkas, įsteigtas saugoti Akmenos ir Jūros upių slėnių kraštovaizdį, užima 13 529 ha Tauragės ir Šilalės rajonuose; Pagramančio atodanga laikoma viena vertingiausių jo geologinių vietų greta Genių ir Lengvenių atodangų bei Milžino akmens.
Pagramančio atodangos aukštis, ilgis ir mastelis
Pagramančio atodanga yra 29-31 m aukščio ir 203 m ilgio - viena didžiausių atodangų visoje Žemaitijoje. Šie skaičiai svarbūs, nes vietoje šlaitas atrodo ne kaip mažas upės krantas, o kaip tikras geologinis pjūvis.
Atodangos šlaitai labai statūs: polinkio kampas svyruoja nuo 35° iki 90°, vietomis matyti besiformuojančių arba jau susidariusių nuošliaužų. Virš atodangos įrengta apžvalgos aikštelė, todėl visą šlaitą ir Akmenos vingį patogu apžiūrėti iš saugaus aukščio.
Kelių ledynmečių morenos: ką pasakoja sluoksniai
Šlaite atsidengia kvartero sistemos vėlyvojo ir vidurinio pleistoceno uolienos. Tai skirtingais laikotarpiais - Nemuno, Medininkų, Žemaitijos ir Dainavos ledynmečiais - susiformavę rusvai pilko ir pilko moreninio priesmėlio sluoksniai. Juos skiria iki 1,4 m storio ledyno tirpsmo vandenų nuogulų (smulkaus smėlio, aleurito, molio) tarpsluoksniai, o moreną dengia apie 1 m storio juostuotojo molio sluoksnis.
Pirmoji Pagramančio atodangą detaliai aprašė geologė Barbora Rupšlaukytė (1965), o morenų sudėtį bei slūgsojimo ypatumus tyrinėjo geologas Algirdas Gaigalas. Lankytojui tai reiškia, kad atodanga veikia kaip natūralus vadovėlis: sluoksniai yra prieš akis, o jų eilė pasakoja apie kelis ledynmečius ir tarpledynmečius.
Geologinis Gamtos paveldo objektas nuo 2016 m.
Pagramančio atodanga nuo 2016 m. yra paskelbta geologinio Gamtos paveldo objektu. Tai reiškia, kad ji saugoma ne tik kaip vaizdinga vieta, bet ir kaip mokslinę vertę turintis kvartero geologijos pjūvis, dokumentuojantis Žemaitijos ledyninio reljefo raidą.
Toks statusas paaiškina, kodėl prie atodangos reikia laikytis tvarkos: lipti ant šlaito, kasinėti ar ardyti sluoksnius draudžiama, nes taip pažeidžiamas saugomas objektas ir greitinamos nuošliaužos.
Kaip saugiai lankyti Pagramančio atodangą
Prie atodangų svarbiausia saugumas. Geriausia žiūrėti iš įrengtos apžvalgos aikštelės ir nelipti nei ant byrančio šlaito viršaus, nei stovėti po jo papėde. Po lietaus statūs šlaitai būna nestabilesni, o nuošliaužos čia yra natūralus, nuolat vykstantis procesas.
Patogiausia skirti 20-45 minutes: prieiti, apžiūrėti, perskaityti informaciją ir pasivaikščioti Akmenos pakrante tik pažymėtais ar saugiais takais. Su vaikais atodanga - puiki trumpa Gamtos pamoka, bet reikia aiškiai susitarti dėl saugaus atstumo nuo kraštų.
Ką derinti su Pagramančio atodanga Tauragės krašte
Pagramančio atodangą verta derinti su kitais Pagramančio regioninio parko objektais - Milžino akmeniu, Genių ir Lengvenių atodangomis, Akmenos ir Jūros upių slėnio maršrutais.
Norintiems pratęsti kultūrinį maršrutą artimiausias stipresnis sustojimas yra Tauragės miestas su pilimi ir muziejumi „Santaka“. Geologijos mėgėjams Pagramantis gerai jungiasi su tolimesnėmis Žemaitijos ledynmečio vietomis, pavyzdžiui, Šauklių riedulynu ar Škėvonių atodanga.
