- Vieta
- Paragiai, Akmenės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- 1966 m. įkurtas dviejų rašytojų memorialinis muziejus XIX a. Paragių dvaro sodyboje
- Adresas
- Paragių k. 1, LT-85283, Papilės sen., Akmenės r.
- Koordinatės
- 56.10642, 22.62626
- Kiek skirti laiko
- 60-90 min. muziejui, klėčiai ir parkui; iki 2 val. su edukacija
- Geriausias metas
- antradienį-šeštadienį, iš anksto patvirtinus trumpą darbo laiką; vasarą parkui ir renginiams
Lazdynų Pelėdos muziejus, Lazdynų Pelėdos muziejus Paragiuose, Paragių dvaras, Paragių dvarelis
Ekspozicijos raktas yra ne pelėdos simbolis, o dviejų autorių istorija
Lazdynų Pelėda buvo bendras dviejų seserų Ivanauskaičių literatūrinis vardas. Sofija, ištekėjusi Pšibiliauskienė, gimė 1867 m., o Marija, vėliau Lastauskienė, - 1872 m. Muziejuje jų biografijas verta sekti atskirai, nes jos gyveno skirtingose vietose, rašė skirtingomis kalbomis ir nevienodai dalyvavo kuriant po bendru vardu paskelbtus tekstus.
VLE nurodo, kad 1898-1908 m. Lazdynų Pelėdos vardu išspausdinti kūriniai beveik visi buvo Sofijos. Nuo 1908 m. ji tuo pačiu slapyvardžiu skelbė ir laisvai iš lenkų kalbos išverstą Marijos prozą. Sofijai mirus, Marija pradėjo rašyti lietuviškai ir kūrinius skelbė savo Lastauskienės pavarde.
Šis autorystės niuansas paaiškina, kodėl memorialas skirtas abiem seserims, bet jų kūrybos negalima suplakti į vieną anoniminį balsą. Fotografijos, leidiniai ir biografinė medžiaga geriausiai atsiskleidžia skaitant, kuriuo laikotarpiu, kokia kalba ir kuri sesuo sukūrė konkretų tekstą.
Paragiai buvo šeimos namai, kūrybos vieta ir tautinio atgimimo pažinčių taškas
Paragių dvaras Ivanauskų giminei priklausė nuo XVII a. antrosios pusės. Apie 1881-1882 m. čia įsikūrė dailininkas Nikodemas Ivanauskas su žmona Karolina, dukromis Sofija bei Marija ir sūnumi Gustavu. Nikodemas, studijavęs Sankt Peterburgo ir Miuncheno dailės akademijose, sodyboje turėjo dirbtuvę, tapė, kopijavo paveikslus, kūrė skulptūras ir rašė.
Abi seserys į Paragius grįždavo skirtingais gyvenimo etapais. Čia lankėsi Povilas Višinskis, Juozas Tumas-Vaižgantas, broliai Biržiškos, Petras Avižonis, Liudas Gira ir kiti kultūros veikėjai. Savivaldybės istorinis aprašas mini ir lenkų rašytojas Mariją Konopnicką bei Elizą Ožeškovą, su kuriomis siejosi daugiakalbis Ivanauskų šeimos kultūrinis pasaulis.
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje abi seserys vėl gyveno Paragiuose. Sunkiai sirgdama Sofija čia užbaigė apysaką „Ponas Dramblevičius“ ir 1926 m. mirė. Marija iki Antrojo pasaulinio karo tėvų sodyboje kūrė tekstus, paremtus Sankt Peterburgo gyvenimo patirtimi.
Dvarininko namas, klėtis, pirtis ir parkas yra ekspozicijos dalis
Dabartinis muziejus įkurtas XIX a. mediniame dvarininko name. Tai vieno aukšto pastatas su mansarda, rūsiu, veranda ir virš jos iškeltu mezoninu bei balkonu. Jo liaudišką fasadą formuoja rąstinės sienos, balti langų apvadai ir santūri medžio architektūra. Pritaikant muziejui dalis vidaus plano ir angų buvo pakeista, todėl ne kiekviena matoma detalė yra nepaliestas seserų gyvenimo laikų originalas.
Komplekse išliko XIX a. klėtis su prieklėčiu, 1927 m. datuojama medinė pirtis ir XX a. pradžios daržinė. Klėtyje sukaupti buities rakandai praplečia pasakojimą nuo literatūros iki kasdienio dvaro ūkio. Teritorijoje taip pat pažymimos neišlikusių pastatų vietos, tarp jų 2002 m. sudegusios jaujos pamatai.
Sodybos parkas formuotas XIX a. pradžioje, nors XX a. antroje pusėje jo struktūra ir pastatų visuma pasikeitė. 2012-2014 m. kompleksas tvarkytas ir pritaikytas turizmui. Todėl šiandienos Paragiai yra išsaugotas bei restauruotas memorialinis kraštovaizdis, o ne visiškai nepakeistas XIX a. dvaras.
Muziejus saugo ne tik seserų kūrybą, bet ir Nikodemo Ivanausko meninį palikimą
Pagrindiniame name rodomi Lazdynų Pelėdos kūriniai, fotografijos ir biografinė medžiaga. Akmenės rajono savivaldybė pabrėžia, kad šiuo metu tėvo Nikodemo Ivanausko tapybą pristato paveikslų reprodukcijos ir fotodrobės. Tai svarbu įvardyti tiksliai: reprodukcija padeda pažinti kūrinį, bet nėra pats originalus paveikslas.
Nikodemo istorija paaiškina namų atmosferą, kurioje seserys mokėsi skaityti ir rašyti. Jis nebuvo tik garsesnių dukterų tėvas - profesionaliai mokėsi dailės, kūrė religinius paveikslus, kopijas, skulptūras, prozos ir poezijos tekstus. Dalis jo darbų saugoma kitose institucijose arba likusi bažnyčiose.
Paragiuose vykstantys dailininkų plenerai, rašinių konkursai ir teatrų krivūlė „Sugrįžimai į Paragius“ pratęsia abi šeimos kūrybos kryptis. Renginio dieną ramus memorialinio muziejaus lankymas gali virsti dideliu kultūros susibūrimu, todėl programą verta patikrinti prieš vykstant.
Darbo laikas trumpas, o kainas ir edukacijas reikia tikrinti prieš kelionę
2026-07-27 oficialiame muziejaus kontaktų puslapyje buvo skelbiama: antradienį 9-13 val., trečiadienį ir ketvirtadienį 11-15 val., penktadienį 14-18 val., šeštadienį 9-13 val. Nurodyta, kad dėl apsilankymo galima tartis ir kitu laiku telefonu. Pirmadienio bei sekmadienio darbo valandos neskelbiamos. Tvarkaraštis gali keistis, todėl jį patvirtinkite oficialiame puslapyje.
Oficialiame kainyne suaugusiojo bilietas buvo 3 Eur, o moksleivio, studento, pensininko ar asmens su negalia - 2 Eur; Akmeniečio kortelės turėtojams taikytos atskiros kainos. Edukacijos, ekskursija po Paragių apylinkes, renginiai ir kitos paslaugos įkainotos atskirai. Didesnėms nei 10 žmonių grupėms būtina išankstinė registracija. Visas kainas prieš atvykdami tikrinkite iš naujo.
Muziejaus name ir kituose istoriniuose pastatuose gali būti slenksčių, laiptų bei siauresnių praėjimų, o viešo išsamaus prieinamumo audito rasti nepavyko. Turint konkretų judėjimo ar sensorinį poreikį, susisiekite su darbuotojais. Parkui ir žvyrkelių aplinkai pravers uždara avalynė, ypač po lietaus.
