- Vieta
- Šilalės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- piliakalnis su išlikusiais pylimų, griovių ir terasų fragmentais
- Adresas
- Pilių k., Kaltinėnų sen., Šilalės r. sav.
- Koordinatės
- 55.56699, 22.43360
- Kiek skirti laiko
- 45 min.-1,5 val.; ilgiau jungiant su Kaltinėnų ir Žemaitijos piliakalnių maršrutu
- Geriausias metas
- sausa šviesi diena nuo vėlyvo pavasario iki rudens, kai aiškiau matyti reljefas ir patogiau lipti
Pilės, Kepaluškalnis, Kaltinėnų piliakalnis
Pilių, Pilės, Kaltinėnai ir Kepaluškalnis
Valstybės saugomas archeologinis objektas yra Pilių kaime, Kaltinėnų seniūnijoje. Kultūros vertybių registre jo pilnas pavadinimas - Pilių, Kaltinėnų piliakalnis, vadinamas Kepaluškalniu, unikalus kodas 3313. Visuotinė lietuvių enciklopedija taip pat vartoja vardą Pilių piliakalnis ir nurodo jį esant į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų.
Lietuvos piliakalnių tyrimų duomenų bazėje vieta pateikiama kaip Pilės, o Kaltinėnai ir Kepaluškalnis nurodomi kaip kiti vardai. Taigi navigacijoje sutinkami Pilių, Pilės, Kaltinėnų piliakalnio ir Kepaluškalnio pavadinimai žymi tą patį objektą, o oficialiam adresui vartojamas Pilių kaimas.
Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje, dviejų daubų suformuotame kyšulyje. Iš papėdės geriausiai matyti jo atskirta forma ir pietinis šlaitas, o nuo aikštelės atsiveria kalvotas Kaltinėnų apylinkių kraštovaizdis.
Beveik apvali aikštelė ir statūs šlaitai
Aikštelė beveik apvali, kiek ištęsta šiaurės-pietų kryptimi, apie 48 x 45 metrų. Pietinis ir vakarinis jos kraštai yra maždaug trimis metrais žemesni už centrą. Šiauriniame pakraštyje pylimas siekia iki 1,5 metro aukščio ir 13 metrų pločio, o kituose šonuose iš jo likusi apie 4 metrų pločio terasa.
Statūs šlaitai kyla iki 20 metrų. Tai ne rekonstruota pilis, todėl vertingiausi požymiai yra pati kalvos forma, aikštelės briaunos, terasos ir žemės įtvirtinimų nelygumai. Juos lengviau suprasti piliakalnį apėjus, o ne tik užlipus į viršų.
Piliakalnis smarkiai apardytas arimų: dalis pylimų nuskleista, grioviai užlyginti. Tyrimų apraše pažymėta, kad šlaituose augančios pavienės pušys pasodintos 1960 m., todėl šiandien matomas atvirų pievų ir pušų vaizdas yra ir vėlesnio kraštovaizdžio tvarkymo rezultatas.
Penkios gynybos linijos ir atsargi istorija
Šiaurėje aikštelę saugojo penki pylimai ir penki grioviai; pirmosios trys linijos juosė ir rytinį bei vakarinį šlaitus. Išmatuoti grioviai buvo 3-7 metrų pločio, o pylimai - iki 1,5 metro aukščio. Pietvakariuose išliko dar vieno griovio ir pylimo dalis, rytiniame šlaite anksčiau buvo trys papildomi pylimai.
Aikštelėje minima radus pentinų, akmeninių sviedinių ir kitų radinių. 1990 m. archeologas J. Genys ištyrė 8,5 kvadratinio metro plotą, bet kultūrinio sluoksnio neaptiko. Pagal įtvirtinimų gausą piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia, tačiau nedidelė tyrimų apimtis neleidžia kurti detalaus čia stovėjusios pilies vaizdo.
Šilalės rajono savivaldybės leidinyje perteikiama kai kurių istorikų hipotezė, kad čia galėjo stovėti 1336 m. sudeginta Pilėnų pilis. Tai viena iš spėjamų Pilėnų vietų, o ne archeologiškai patvirtintas faktas. Tame pačiame leidinyje užrašyti keturi padavimai apie raganas, pono skrybėlę, pilies gynybai naudotus rąstus ir užkastą geležinę skrynią - juos reikia suprasti kaip vietos tautosaką.
Privažiavimas nuo Kaltinėnų
Tyrimų apraše orientyras pateikiamas taip: nuo Kaltinėnų Kaltinėnų-Laukuvos keliu važiuoti apie 1,2 kilometro, o piliakalnio ieškoti maždaug 100 metrų dešinėje, į šiaurę nuo kelio. Navigacijos taškas žymi patį objektą, tačiau paskutinėje atkarpoje pirmenybę teikite dabartiniams ženklams ir realiai kelio būklei.
Apie 2002 m. per šiaurinius įtvirtinimus į aikštelę buvo nutiestas akmenimis grįstas kelias, o tyrimų aprašas mini asfaltuotą privažiavimą rytine papėde ir grįžimą vakarine. Šie darbai kartu apardė dalį archeologinio reljefo, todėl keliu važiuokite tik ten, kur tai aiškiai leidžiama dabar.
Istoriniame apraše stovėjimo vieta minima penktojo griovio zonoje, bet tai nėra garantija, kad dabartinė parkavimo tvarka nepasikeitė. Nevažiuokite ant pylimų ar žolėtų šlaitų, neužstatykite vietos kelio ir, jei ženklinimas neaiškus, automobilį palikite saugioje leistinoje vietoje.
Atvira archeologinė vieta, kurią reikia saugoti
Piliakalnis yra atvira lauko archeologinė vieta be įprastos bilietų kasos ar nustatyto muziejaus darbo laiko. Jo vertė slypi išlikusioje kalvoje ir skaitomame reljefe, todėl net trumpam apsilankymui verta lėtai apeiti aikštelę ir įtvirtinimus. Jei planuojamas renginys ar specialus lankymas, sąlygas tikrinkite oficialiuose savivaldybės kanaluose.
Šlaitai statūs, o po lietaus ar rudenį žolė gali būti slidi. Lipkite tik saugiai prieinamais keliais, nesikarstykite pylimų kraštais, nekaskite žemės ir neieškokite radinių su metalo detektoriumi. Archeologinis sluoksnis nėra lankytojo suvenyras.
Pilių piliakalnį galima jungti su Kaltinėnų dvasingumo parku, Medvėgalio ar Bilionių piliakalniais. Atviroje kalvoje svarbios oro sąlygos: sausą dieną aiškiau matyti reljefas ir patogiau judėti, o stiprus vėjas, šlapia žolė ar sniegas reikalauja daugiau atsargumo.
