Veliuona, Jurbarko rajono savivaldybė
Panemunių regioninis parkas
Piliakalnių kompleksas ir Nemuno gynybinės linijos vieta
55.07700, 23.28000
1-2 val.
vasaros vakaras arba ruduo Nemuno slėnio vaizdams ir piliakalnių reljefui
Gedimino kapas, Gedimino kalnas, Pilies kalnas, Ramybės kalnas, Junigeda, Pilaitės
Trijų dalių kompleksas virš Nemuno
Veliuonos piliakalniai stovi dešiniajame Nemuno krante, pietinėje Veliuonos miestelio dalyje, vienoje ryškiausių Panemunių regioninio parko istorinių vietų. VLE nurodo, kad tai ne vienas kalnas, o du piliakalniai ir atskira piliavietė: Gedimino kapas, į vakarus nuo jo esantis Pilies kalnas (dar vadinamas Ramybės kalnu) ir už 2,65 km į vakarus stūksančios Pilaitės. Skirtingi vardai žymi skirtingus to paties gynybinio mazgo atminties sluoksnius.
Saugoma.lt šią vietą pristato kaip Veliuonos piliakalnių kompleksą - du piliakalnius (Gedimino kapą ir Ramybės kalną) su papėdės gyvenviete. Lankytojui svarbu eiti ne tik į vieną viršūnę, bet perskaityti visą kalvų ir Nemuno santykį: čia gynyba, susisiekimas ir miestelio istorija tiesiogiai priklausė nuo upės. Gedimino kapą nuo Ramybės kalno skiria gilus, apie 30 m pločio ir 17 m gylio griovys, kurio dugnu šiandien eina kelias į miestelį.
Junigeda ir Veliuonos pilis prie Nemuno gynybinės linijos
VLE nurodo, kad iki 1315 m. Veliuona vadinta Junigeda ir 13-15 a. buvo vienas svarbiausių lietuvių gynybos postų palei Nemuną į vakarus nuo Kauno. Ant Gedimino kapo stovėjusi Junigėdos pilis (po 1319 m. - Veliuonos pilis), pasak VLE, pastatyta 1291 m. ir kelis kartus atstatyta po to, kai kryžiuočiai ją sudegindavo; trečią kartą, spėjama, 1411 m. ji atstatyta ant Ramybės kalno. 1291-1319 m. kryžiuočiai pilį 11 kartų nesėkmingai puolė, 1348 ir 1369 m. paėmė, o 1367 m. ją sudegino patys gynėjai.
Po Žalgirio mūšio (1410) Veliuonos pilis karinės reikšmės neteko, tačiau išliko diplomatiškai svarbi: VLE nurodo, kad 1411-1422 m. joje vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovų pasitarimai su Vokiečių ordino magistrais. Šis kontekstą verta suprasti aiškiai - Veliuona nebuvo tik gražus miestelis prie Nemuno, o strateginis gynybinės sistemos taškas, kuriame Seredžius, Veliuona ir kitos Panemunės vietos turėjo tikslią karinę funkciją.
Gedimino kapo vardas: istorija ir padavimas
Pirmasis piliakalnis vadinamas Gedimino kapu - tai nacionalinės reikšmės archeologijos paminklas (nuo 1992 m.), datuojamas 13-15 amžiumi. VLE nurodo, kad jo šlaitai statūs, iki 30 m aukščio, keturkampė aikštelė yra 25 x 54 m dydžio, iš šiaurės ją juosia 10 m skersmens ir 2 m gylio duobė, o vakariniame krašte supiltas 2,5 m aukščio ir 20 m pločio pylimas, už kurio - 30 m pločio ir 17 m gylio griovys.
Pasak legendų, ant šio piliakalnio žuvęs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, ir 1925 m. jam čia pastatytas paminklas. Šį vardą reikia pateikti būtent kaip vietos tradiciją, o ne kaip įrodytą palaidojimo faktą: Gedimino mirties aplinkybės istoriniuose šaltiniuose nevienareikšmės, o kapas archeologiškai nepatvirtintas. Toks skirtumas svarbus visam puslapiui - Veliuonos piliakalniai turi ir dokumentuotą branduolį, ir legendinius vardus, ir abu sluoksniai vertingi tik tada, kai aiškiai atskiriami.
Krzywickio kasinėjimai ir radiniai
Veliuonos piliakalniai yra ir realiai tyrinėta archeologijos vieta. VLE nurodo, kad 1912 m. Liudviko Krzywickio vadovaujama ekspedicija apie 1000 m2 Gedimino kapo aikštelės plote rado sudegusių pastatų dalių, grindinių, žmonių palaikų, ginklų (arbaleto antgalių), darbo įrankių ir buities daiktų. Piliakalnio pietinėje ir vakarinėje papėdėse buvusi senovės gyvenvietė tyrinėta 1992, 1995 ir 2003 m.
Antrasis piliakalnis - Ramybės kalnas (Pilies kalnas) - yra nacionalinės reikšmės archeologijos paminklas nuo 1997 m., taip pat datuojamas 13-15 amžiumi. Jo statūs šlaitai siekia iki 30 m aukščio, pailga rytų-vakarų kryptimi aikštelė yra apie 150 x 40 m dydžio; jos rytinėje dalyje Lietuvai pagražinti draugija pastatė granitinį paminklą aukurą, o aikštelės viduryje 1934 m. iškilo granito ir akmenų mūro paminklas. 2010 m. prie Ramybės kalno atidengtas skulptoriaus Eriko Daugulio paminklas deivei Velionai.
Pilaitės ir kryžiuočių Bajerburgas
Trečioji komplekso dalis - Veliuonos piliavietė, vadinama Pilaitėmis, esanti 2,65 km į vakarus nuo Gedimino kapo. VLE nurodo, kad ji datuojama 14 amžiumi, jos šlaitai statūs, iki 8 m aukščio, o sudaryta ji iš dviejų kalvelių su keturkampėmis aikštelėmis (16 x 18 m ir 10 x 24 m), apjuostomis pylimais ir grioviais. Čia stovėjo kryžiuočių Bajerburgo pilis - tai padeda atskirti lietuvių Veliuonos pilį nuo priešo statyto bastiono netoliese.
1965 m. Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovas Adolfas Tautavičius) ištyrė apie 370 m2 ir iki 1,3 m gylio kultūriniame sluoksnyje rado pastatų liekanų, ginklų (strėlių, arbaleto antgalių, akmeninių sviedinių), darbo įrankių bei buities daiktų. VLE nurodo, kad radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, todėl Veliuonos paveldą galima pamatyti ne tik vietoje, bet ir muziejų ekspozicijose.
Kaip lankyti Veliuonos piliakalnius
Veliuonos piliakalniams skirkite 1-2 valandas. Geriausia pradėti nuo miestelio centro su Vytauto Didžiojo aikšte ir paminklais Gediminui (1925) bei Vytautui (1930), tada pereiti per Gedimino kapo ir Ramybės kalno viršūnes ir sustoti vietose, kur atsiveria Nemunas. Norintiems pamatyti ir kryžiuočių pusę, Pilaitės pasiekiamos atskira kelione apie 2,65 km į vakarus.
Šlaitai po lietaus gali būti slidūs, o pylimai ir viršūnių kraštai jautrūs išmindymui, todėl eikite tik esamais takais ir neardykite reljefo. Veliuoną patogu derinti su Seredžiaus piliakalniu, Raudonės pilimi ir platesniu Panemunės pilių maršrutu, kad gynybinę Nemuno liniją būtų galima perskaityti kaip vientisą kraštovaizdį.
