- Vieta
- Skuodo rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- istorinis vandens malūnas ir muziejaus kamerinė geologijos ekspozicija
- Adresas
- Salantų g. 2, Mosėdis, Skuodo r.
- Koordinatės
- 56.16512, 21.57423
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min. malūnui ir vidaus ekspozicijai; ilgiau lankant visą akmenų parką
- Geriausias metas
- muziejaus darbo metu, o pastato ir Bartuvos aplinkai - šviesiu paros metu
Mosėdžio malūnas, Mosėdžio vandens malūno pastatas
Malūno pastatas, o ne visas akmenų muziejus
Mosėdžio vandens malūnas stovi Salantų g. 2, dešiniajame Bartuvos krante, prie užtvankos ir tilto. Kultūros vertybių registre tai atskiras valstybės saugomas objektas, kodas 30650; Skuodo rajono savivaldybės sąraše jo įregistravimo data nurodyta 2005-04-18.
Šiandien malūne veikia Respublikinio Vaclovo Into akmenų muziejaus kamerinė mineraloginė ir petrografinė ekspozicija. Pastato nereikėtų tapatinti su visu muziejumi: didžioji lauko ekspozicija tęsiasi Bartuvos slėnyje abipus upės, o malūnas yra jos istorinė vidaus erdvė.
1792 m. malūnas ir paskutinis malūnininkas
Oficialūs paveldo ir muziejaus šaltiniai malūno statybą datuoja 1792 m., tačiau architekto ar statytojo pavardės nenurodo. Prieinamuose oficialiuose aprašuose taip pat neįvardyti pirmieji savininkai, todėl pastato negalima patikimai priskirti konkrečiam asmeniui ar giminei. Dokumentuota jo ūkinė paskirtis buvo grūdų malimas.
Paskutinis malūnininkas Alfonsas Brasas čia malė 1951-1973 m. Restauravimo darbai pradėti 1975 m.; ankstesniame paveldo apraše restauracija datuojama 1977 m., o oficialus muziejaus puslapis nurodo 1978 m. Darbai vykdyti pagal architekto Vaidoto Guogio projektą, pastatą pritaikant muziejui, kuris Mosėdyje įsteigtas 1979 m.
Akmens mūras, čerpių stogas ir vandens sistema
Malūnas yra dviejų aukštų. Jo pamatai monolitinio betono, sienos sumūrytos iš lauko akmenų, o stogas dengtas čerpėmis; išorėje matyti tamsiu medžiu apkaltos dalys ir medinės langinės. Santūrus pastato tūris glaudžiai susietas su tiltu, Bartuvos vaga ir užtvankos vieta, todėl techninė paskirtis skaitoma ne vien iš fasado.
Paveldo aprašuose minimi girnų komplektas, reguliavimo sraigtas, vertikalus velenas su mediniais krumpliaračiais ir verpste bei transmisijos fragmentas. Vandens sistemos aplinkoje išskiriama užtvanka, kanalas, atramos ir atraminė sienutė; dabartinis medinis ratas yra restauruotas. Tai muziejinis technikos paveldas, o ne patvirtinimas, kad ratas šiandien suka girnas ar kad visos matomos dalys yra pirminės.
Kamerinė ekspozicija malūno viduje
Trijose malūno salėse muziejus pristato magmines ir metamorfines uolienas, Lietuvos naudingąsias iškasenas, gyvūnų bei augalų fosilijas, mineralus ir kitas geologines kolekcijas. Taip restauruotas gamybinis pastatas naudojamas kaip vidaus muziejus, papildantis didelę lauko riedulių ekspoziciją už jo.
2026-07-15 oficialiame muziejaus puslapyje skelbta, kad nuo birželio 1 d. ekspozicijos lankomos kasdien 9:00-19:00. Suaugusiojo bilietas kainavo 4 Eur, moksleivio, studento ar senjoro - 2 Eur; ekskursijos užsakomos atskirai. Darbo laikas ir kainos gali keistis, todėl prieš kelionę juos būtina dar kartą patikrinti oficialiame muziejaus puslapyje.
Privažiavimas, paviršiai ir tiksli žemėlapio kortelė
Prie malūno atvykstama Salantų gatve ir tiltu. Oficialus muziejaus DUK nurodo automobilių stovėjimo vietas muziejaus teritorijoje, miestelio centre, prie bažnyčios ir vaikų žaidimų aikštelės, taip pat netoliese esančią autobusų stotelę ir dviračių stovus. Prie gatvės danga kieta, tačiau upės ir rato pusėje yra veja, nelygių akmens paviršių bei aukščio pokyčių. Išsamus viso istorinio pastato prieinamumo aprašas neskelbiamas, todėl dėl individualių judumo poreikių verta iš anksto kreiptis į muziejų.
2026-07-15 patikrinta Google Maps kortelė vadinasi tiksliai „Mosėdžio vandens malūnas“, jos įvertinimas buvo 4,6 iš 5, o vietos ID - ChIJwy1FQhhB5UYRNJf6_ebhbK4. Kortelės žymė 56.1651233, 21.5742327 rodo patį malūno pastatą. Žemėlapyje rodomas visą parą pasiekiamas orientyras neturėtų būti painiojamas su mokamos vidaus ekspozicijos darbo laiku.
