Reiskiai, Plungės rajono savivaldybė
Žemaitija
Aukštapelkė (telmologinis draustinis)
Kulių miškai, ~4,5 km į šiaurės vakarus nuo Kulių, Plungės rajonas
55.83100, 21.57900
vadovo lydimas žygis ~3 val.
vėlyvas pavasaris-vasara dėl paukščių ir žydinčių augalų; visada drėgna
Reiskių pelkė, Reiskių aukštapelkė
Reiskių tyras: didžiausias Žemaitijos pelkynas
Reiskių tyras plyti Kulių miškuose, maždaug už 4,5 km į šiaurės vakarus nuo Kulių, Plungės rajone. Tai didžiausias Plungės rajono ir viso Žemaitijos krašto pelkynas - tipiška Vakarų Lietuvos išgaubta plyninė aukštapelkė, kurią supa kimininiai plynraisčiai. Pati pelkė užima apie 875 ha (kai kuriuose šaltiniuose nurodoma mažiau).
Svarbiausia, ką verta žinoti prieš planuojant kelionę: čia nėra įrengto pažintinio tako ar apžvalgos bokšto. Pelkę kerta nepraeinamos klampynės, todėl saugiai ją pažinti galima tik su vietiniu vadovu žinomais keliais. Tai skiria Reiskių tyrą nuo lieptais pritaikytų pelkių, pavyzdžiui, Aukštumalos ar Aukštojo tyro.
Aukštapelkės gamta
Reiskių tyras - tipiška iškili aukštapelkė su ryškiu išgaubtu centru. Vidutinis durpių klodo storis siekia apie 3,9 m, o storiausioje vietoje - iki 8,3 m. Pelkės viduryje ir šiaurės rytuose yra pelkės ežerėlių bei duburių, o ant aukštesnių vietų susiformavusios salos; didžiausioje saloje auga seni medžiai, tarp jų galingas, daugiau nei 4 m storio ąžuolas.
Pelkę kerta Alanto upelis - skaidrus, smėlėtu dugnu, jame gyvena ūdros ir tulžiai. Visa tai sudaro retą, beveik tundrinį kraštovaizdį, kuriame susipina atviros plynės, klampynės ir miškingos salos.
Paukščiai ir saugomos rūšys
Reiskių tyras ypač svarbus paukščiams. Atvirose plynėse ir miško aikštelėse klaidžioja gervės, peri dirviniai sėjikai, o pelkę puošia ir reti plėšrieji paukščiai - jūriniai ereliai, mažieji ereliai rėksniai. Migracijų metu čia apsistoja gervės, antys ir žąsys, ant ežero pasirodo gulbės giesmininkės.
Pelkėje auga daug retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, tarp jų orchidėjų ir saviti Vakarų Lietuvos aukštapelkių augalai. Dėl šių vertybių visas telmologinis draustinis yra Europos ekologinio tinklo Natura 2000 dalis, saugomas ir kaip buveinių, ir kaip paukščių apsaugos teritorija.
Apsauga ir reikšmė
Reiskių tyrą saugo Reiskių tyro telmologinis ir kraštovaizdžio draustiniai; kraštovaizdžio draustinis įsteigtas dar 1960 m., siekiant išsaugoti drumlinuotą moreninį reljefą ir pelkinį kompleksą. Miškai čia nekirsti nuo 1960 m., todėl išliko natūrali aplinka.
Reiskių tyras įtrauktas į svarbiausių Lietuvos pelkių sąrašą ir laikomas potencialia tarptautinės svarbos pelke. Tai vienas vertingiausių Žemaitijos gamtos objektų, nors ir mažiau lankomas dėl prieinamumo.
Kaip aplankyti Reiskių tyrą
Reiskių tyras nėra masinio turizmo vieta - tai laukinė pelkė be tako, todėl į ją keliaujama tik su vadovu, gerai pažįstančiu saugius kelius. Tokie patyriminiai žygiai dažniausiai trunka apie tris valandas, reikalauja guminių batų ar specialių pelkbridžių ir tinkamo pasirengimo.
Nuolatinio lankymo grafiko ar bilietų nėra; žygiai organizuojami sezoniškai ir iš anksto. Prieš planuojant kelionę tyrimų metu rekomenduojama pasitikrinti aktualią informaciją oficialiuose šaltiniuose ir nekeliauti į pelkę savarankiškai - tai pavojinga.
