Lankytinos vietos Lietuvoje

Barsukyno ežeras: 3,6 ha miško apsuptas ežeras Pageluvio ežeryno kalvose

Barsukyno ežeras, dar vadinamas Barsukynu, yra nedidelis miško apsuptas vandens telkinys Pageluvio kraštovaizdžio draustinyje, Kurtuvėnų regioniniame parke. Jo plotas siekia 3,6 ha, o kranto linija - apie 0,8 km. Ežeras geriausiai atsiveria einant 3,1 km arba 6,6 km Pageluvio ežeryno taku nuo Geluvos ežero pliažo. Tai natūralaus, pelkėjančio ežeryno sustojimas, o ne įrengta maudykla ar atskiras paplūdimio kompleksas.

Vieta
Bubių seniūnija, Šiaulių rajono savivaldybė
Regionas
Kurtuvėnų regioninis parkas
Tipas
miško apsuptas ežeras Pageluvio kraštovaizdžio draustinyje
Adresas
Pageluvio miškas, Bubių sen., Šiaulių r. sav.
Koordinatės
55.80230, 23.09821
Kiek skirti laiko
1,5-3 val., priklausomai nuo pasirinkto Pageluvio ežeryno rato
Geriausias metas
sausa diena nuo vėlyvo pavasario iki rudens, kai miško takai mažiau šlapi ir lengviau stebėti ežeryno reljefą
Vardai ir variantai

Barsukynas, Ežeras Barsukynas

Barsukyno ežeras yra vienas Pageluvio ežeryno vandens telkinių

Barsukyno ežeras yra Bubių seniūnijoje, Šiaulių rajone, Kurtuvėnų regioninio parko Pageluvio kraštovaizdžio draustinyje. VLE ir saugomų teritorijų aprašai jį pateikia tarp liekaninių ir termokarstinių Pageluvio ežerėlių, kuriuos skiria miškingos kalvos. Šioje vietoje svarbiausia ne vien vandens platybė, bet visas mažų ežerų ir miško reljefo ryšys.

Ežero plotas yra 3,6 ha, o kranto linija - apie 0,8 km. Koordinatė 55.8023045, 23.0982076 žymi reprezentacinį vandens telkinio tašką miške, todėl jos nereikėtų suprasti kaip automobilių aikštelės ar įrengto paplūdimio adreso. Prieš kelionę išsisaugokite tako pradžią, o ne tik ežero smeigtuką.

Vietos vaizdas santūrus: tarp tankių eglių, pušų ir lapuočių prasiveržia nedideli vandens plotai, o miško paklotę dengia spygliai, lapai ir nelygus gruntas. Barsukynas labiau skirtas lėtam ežeryno pažinimui nei patogiam sustojimui prie išvystytos pakrantės.

Pelkėjantis ežeras telpa tarp ozo ir kitų mažųjų ežerų

Barsukyno ozas puslankiu juosia šiaurinę pelkėjančio ežero dalį. Ozas ir ežeras yra du skirtingi gamtos objektai: vienas yra ledyninių nuogulų suformuotas kalvagūbris, kitas - vandens telkinys jo ežeryno aplinkoje. Šis skirtumas svarbus, nes šalia esantis Pageluvio I piliakalnis priklauso ozo reljefui, o ne pačiam Barsukyno ežerui.

Pageluvio kraštovaizdžio draustinis saugo ežeringą ruožą su Barsukyno, Geluvos, Dubuko, Širvos, Kurtuvos, Bijotės ir kitais ežerėliais. Saugomų teritorijų tarnyba visą šį dešimties ežerėlių vėrinį nurodo kaip vieną svarbiausių parko hidrografinių vertybių. Vandens telkinių būklė čia susijusi su miško, pelkių ir šlaitų apsauga.

Pelkėjantis krantas nebūtinai bus patogus prieiti prie vandens. Nuo tako neikite į šlapius pakraščius, neardykite paklotės ir nebandykite per nendres ieškoti atskiro priėjimo, kurio oficialus maršrutas nepažymi.

Barsukyno ozas parodo ledyno paliktą reljefą

VLE aprašo Barsukyno ozą kaip siaurą ir ilgą, medžiais bei krūmais apaugusį kalvagūbrį. Jis driekiasi apie 700 m, yra 100-230 m pločio, vidutiniškai iškilęs apie 16 m, o didžiausias santykinis aukštis siekia 23,4 m. Šlaitų polinkis vietomis viršija 15 laipsnių, todėl einant reikia stebėti ne tik ežerą, bet ir savo žingsnį.

Ozas susiformavo paskutinio ledynmečio pabaigoje, prieš maždaug 12-10 tūkstančių metų, kai tirpstančio ledyno plyšyje kaupėsi smėlis, žvyras ir pavieniai rieduliai. Dabar šį geologinį kūną dengia miškas, o jo formą geriausiai pajusite ne iš vieno vaizdo taško, bet eidami ketera ir šlaitais.

Pageluvio I ir Pageluvio II piliakalniai aptikti ozo vidurinėje ir rytinėje dalyse. Barsukyno ežero puslapis neturėtų būti naudojamas kaip piliakalnių navigacija: archeologiniai objektai turi atskiras vietas ir skirtingą lankymo pobūdį.

Patogiausias būdas pasiekti ežerą - Pageluvio ežeryno takas

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija nurodo, kad mažasis Pageluvio ežeryno takas Nr. 5-M yra 3,1 km ilgio ir prasideda Geluvos ežero pliaže, ties 55.79776, 23.103825. Jis veda pro Pageluvio I ir II piliakalnius, Barsukyno ozą ir palei Barsukyno bei Dubuko ežerus, o papildomas nusukimas pasiekia užpelkėjantį Niaukos ežerėlį.

Didysis takas Nr. 5-D prasideda toje pačioje vietoje ir yra 6,6 km ilgio. Jis tęsiasi pro Širvos ežerą, Zuikiškės ąžuolą, Kurtuvos ežerą ir upelį bei Bijotės ežerą; nuo maršruto galima nusukti prie Juodežerio ir Niaukos. Rinkdamiesi ratą įvertinkite dienos šviesą, dangos būklę ir laiką grįžti iki pradžios.

Tako pradžios koordinatė ir Barsukyno ežero koordinatė žymi skirtingas vietas. Į Geluvos paplūdimį važiuokite kaip į maršruto pradžią, o ežerą pasiekite pėsčiomis pagal dabartines rodykles ir parko schemą. Ženklinimas miške gali būti atnaujinamas, todėl prieš išvyką patikrinkite oficialų maršrutų puslapį.

Natūraliai pakrantei reikia ramaus ir atsargaus lankymo

Patikrinti oficialūs šaltiniai Barsukyno ežero neaprašo kaip atskiros įrengtos maudyklos, paplūdimio su paslaugomis ar nuolatinio gelbėtojų posto. Maudymosi galimybės, vandens būklė ir sezoniniai ribojimai neturėtų būti numanomi vien iš to, kad žemėlapyje pažymėtas ežeras. Vadovaukitės vietos ženklais ir saugomos teritorijos taisyklėmis.

Miško šlaitai, šaknys, spygliai ir šlapia lapija po lietaus gali būti slidūs. Rinkitės avalynę su geru padu, eikite šviesiu metu ir vaikų neleiskite vienų prie vandens ar pelkėjančių pakraščių. Prie ozo krašto neikite trumpiausia linija žemyn, jei takas veda kita kryptimi.

Automobilį palikite tik teisėtoje aikštelėje prie pasirinkto maršruto pradžios ir neužstatykite miško kelių. Nekurkite ugnies, nestatykite palapinės ir nevažiuokite prie vandens ten, kur to neleidžia parko ženklai. Ši vieta vertingiausia tada, kai jos natūrali paklotė ir ramus ežero pakraštys lieka nepažeisti.

Barsukyno ežero šaltiniai