- Vieta
- Ringių kaimas, Tauragės rajono savivaldybė
- Regionas
- Tauragės kraštas
- Tipas
- Upių santakos apžvalgos bokštas ir takas
- Adresas
- Malūno g. 2, Ringių k., Tauragės r.
- Koordinatės
- 55.35100, 22.23000
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.
- Geriausias metas
- pavasaris arba ruduo, kai Akmenos ir Jūros slėnių linijos gerai matomos
Regykla virš dviejų upių santakos
Akmenos ir Jūros santakos apžvalgos bokštas yra Pagramančio regioniniame parke, Ringių kaime. Tai vieta, kur keliautojas mato ne vien atskirą bokštą, bet ir dviejų upių slėnių susijungimą. Akmena čia įteka į Jūrą truputį žemiau Pagramančio miestelio, todėl santaka tampa natūralia visos vietovės ašimi.
Objekto koordinatės yra 55.351, 22.230, adresas - Malūno g. 2. Šis tikslumas patogus planuojant maršrutą po Pagramančio regioninį parką, nes objektas dera su Pagramančio atodanga, Genių ir Lengvenių atodangomis bei Akmenos pakrančių sustojimais. Tame pačiame Ringių kaime veikia ir parko direkcija bei lankytojų centras.
Trys apžvalgos lygiai ir 12 m regykla
Santaką galima stebėti trimis lygiais - nuo vandens, nuo pažintinio tako ir nuo bokšto. Aukščiausia pakyla siekia 12 m, o apžvalgos tiltas - beveik 65 m ilgio.
Dėl šio sprendimo objektas yra vienas įdomesnių ne tik dėl vaizdo, bet ir dėl pritaikymo: dalis infrastruktūros orientuota į judėjimo ir regos negalią turinčius lankytojus, todėl santaką galima stebėti net nepakilus į patį bokšto viršų.
Pagramančio regioninis parkas ir jo slėniai
Pagramančio regioninis parkas įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti Jūros vidurupio ir Akmenos žemupio slėnių kraštovaizdį. Parkas driekiasi Tauragės ir Šilalės rajonuose; jo plotas pateikiamas nevienodai - apie 13 468 ha arba apie 13 529 ha. Nuo bokšto šis parko tikslas tampa lengvai suprantamas: upių vingiai, terasos, šlaitai, rėvos ir želdiniai susijungia į vieną panoramą.
Direkcija parko simboliu laiko kabančius tiltus, jungiančius status upių krantus, - jie tapę ir vietos atpažinimo ženklu. Ši regykla ypač vertinga tiems, kurie prieš tai matė tik Pagramančio atodangą: atodanga leidžia žiūrėti į geologinį pjūvį iš arti, o santakos bokštas parodo platesnę upių sistemos formą.
Jūros ir Akmenos upės
Jūra yra apie 174,6 km ilgio, dešinysis Nemuno intakas; jos baseinas siekia beveik 4 000 km². Parko ribose ji teka apie 38 km, o slėnyje ryškios terasos ir atodangos. Akmena - apie 71 km ilgio kairysis Jūros intakas, įtekantis žemiau Pagramančio; jos slėnis vietomis gilus, 15-20 m, o kai kur siekia ir 30 m.
Toks dviejų skirtingo dydžio upių susitikimas paaiškina, kodėl santaka pasirinkta regyklai. Nuo bokšto matyti, kaip mažesnė Akmena prisijungia prie platesnės Jūros, o slėnių linijos susilieja į vieną kraštovaizdžio pjūvį.
Kaip lankyti ir ką pamatyti netoliese
Tyrimų metu objekto puslapyje atskiro darbo laiko ar bilieto nerasta. Vis dėlto tai saugomos teritorijos objektas, todėl lankantis reikia laikytis takų, neniokoti šlaitų ir nepalikti šiukšlių. Geriausia atvykti giedrą dieną, kai upių slėniai aiškiai matomi; po lietaus medinės dangos gali būti slidžios.
Kelionę patogu pratęsti netoliese - Pagramančio atodangoje, Genių ir Lengvenių atodangose, prie Pagramančio piliakalnio ar miestelyje su 1774 m. medine bažnyčia. Norintiems daugiau Gamtos parke veikia Akmenos, Lylavos ir Plynosios pelkės pažintiniai takai.
