- Vieta
- Plateliai, Plungės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- Žemaitijos nacionalinio parko dvaro parkas
- Adresas
- Didžioji g., Plateliai, Plungės r.
- Koordinatės
- 56.03880, 21.81600
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min.; daugiau derinant su Platelių ežeru ir parko ekspozicijomis
- Geriausias metas
- gegužė-spalis želdynams, visus metus trumpam pasivaikščiojimui
Platelių dvaro sodybos parkas
Platelių dvaro parkas Žemaitijos nacionalinio parko centre
Platelių dvaro parkas yra viena patogiausių vietų pradėti pažintį su Plateliais ir Žemaitijos nacionaliniu parku, kurio direkcija įsikūrusi čia pat, Plateliuose, Didžiojoje g. 10. Vienoje vietoje susitinka dvaro istorija, monumentalūs seni medžiai, du tvenkiniai ir netoliese plytintis didžiausias Žemaitijos ežeras - Platelių ežeras.
Teigiama, kad parkas pradėtas formuoti XIX a. ir užima 6,2 ha plotą. Tai nėra didžiulis parkas, bet jo vertė slypi tankiame, įvairiame maršrute: per kelias minutes galima pereiti nuo vingiuotų alėjų prie vandens telkinių ir Gamtos paminklais paskelbtų medžių, atspindinčių kalvotą ir želdynais turtingą Platelių apylinkių kraštovaizdį.
Platelių dvaro sodyba: nuo Kęsgailų valdos iki de Choiseulių
Parkas yra istorinės Platelių dvaro sodybos dalis. Dar XV a. pirmoje pusėje prie Platelių ežero esanti valda atiteko Žemaitijos seniūnui Mykolui Kęsgailai, o nuo XVI a. vidurio Plateliai tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaru ir seniūnija. 1526 m. Žemaitijos žemėlapyje net pažymėta Platelių pilis, kuri 1585 m. inventoriuje aprašyta jau kaip apleista.
1797 m. Plateliai atiteko didikams de Choiseuliams (Šuazeliams) - prancūzų kilmės giminei, su kuria siejama ir XIX a. dvaro sodybos bei peizažinio parko raida. Iš dvaro sodybos pastatų išliko kluonas, rūsys, svirnas, arklidė ir oficina; svirne 1982 m. įkurtas Platelių kraštotyros muziejus. Greta Raganos uosio tebėra ir sudegusių medinių dvaro centrinių rūmų pamatų likučiai - tylus ženklas, kad parkas supo realią dvaro rezidenciją.
Mišraus peizažinio plano parkas su vingiuotomis alėjomis
Žemaitijos nacionalinis parkas Platelių dvaro parką apibūdina kaip mišrų parką, kuriame dominuoja peizažinio parko elementai. Lankytojui tai reiškia, kad čia nėra griežtos geometrijos: alėjos ir takai vingiuoti, pievelės netaisyklingos, o vaizdai atsiveria palaipsniui. Parko teritorijoje yra du nedideli tvenkiniai, kuriuos verta apžiūrėti neskubant.
Parke vyrauja vietinės, dažnai didelių matmenų medžių rūšys - uosiai, klevai, liepos, skroblai, šermukšniai, ąžuolai. Šiaurinė alėjos dalis apsodinta mažalapėmis liepomis, pietinio pakraščio alėja - paprastaisiais klevais ir kaštonais, o rytinėje dalyje, supančioje didįjį tvenkinį, tarsi natūralioje giraitėje auga eglės, pušys ir svyruokliniai baltieji gluosniai. Iš egzotinių augalų išliko paprastųjų kaštonų, baltažiedžių vikmedžių ir paprastųjų alyvų.
Raganos uosis, Platelių liepa ir Platelių vinkšna
Svarbiausi parko Gamtos ženklai yra trys Gamtos paminklais paskelbti medžiai. Garsiausias - Raganos uosis, oficialiai laikomas storiausiu Lietuvos uosiu: jo kamieno apimtis 1,3 m aukštyje siekia 7,56 m, aukštis - 30,5 m, amžius - apie 240 metų. Gamtos paminklu jis paskelbtas 1960 m. Platelių liepos aukštis - 23,5 m, kamieno apimtis - 5,52 m, amžius - apie 180 metų, o Platelių vinkšnos aukštis - 25 m, apimtis - 5,15 m, amžius - apie 210 metų; abu šie medžiai Gamtos paminklais paskelbti 1997 m.
Raganos uosį gaubia keli padavimai. Pasak vieno, raganos paklaidino vėlai namo grįžtančią kaimo moterėlę, o atėmusi duonos kepalą ragana, išgirdusi gaidžius, trenkė juo į medį - taip atsiradęs gumbas. Kiti pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius, jie suaugę į vieną kamieną, o pasitarusios prie šio medžio raganos esą išskrendančios į Šatrijos kalną. Tokios sakmės parodo, kad Platelių parkas saugomas ne tik kaip dvaro aplinka ar dendrologinė vertybė, bet ir kaip gyvos vietos mitologijos taškas.
Saugomi gyvūnai ir didžiausia parko šikšnosparnių buveinė
Platelių dvaro parkas yra didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje - čia užregistruotos 7 šikšnosparnių rūšys, dauguma jų įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai itin svarbu naktinio ir prieblandos gyvenimo požiūriu, todėl seni, drevėti medžiai parke saugomi ne tik dėl išvaizdos.
Parke aptinkama ir kitų saugomų augalų bei gyvūnų: raudonvidurė žiauberuotė, plačialapė plikūnė, žalsvažiedė blandis, taip pat skiauterėtieji tritonai, juodasis apolonas ir pilkoji meleta. Dėl šios gyvosios Gamtos vertės lankantis dera laikytis takų ir netrikdyti buveinių.
Kaip lankyti Platelių dvaro parką ir lankytojo bilietas
Platelių dvaro parkas yra atvira lauko erdvė, todėl atskiro darbo laiko kaip muziejui nėra; saugiausia ir patogiausia lankytis dienos šviesoje, laikantis vietoje esančių ženklų ir takų. Trumpam apsilankymui užtenka apeiti pagrindines alėjas, tvenkinius ir tris Gamtos paminklus, o turint daugiau laiko parką verta jungti su Platelių ežeru, miestelio centru, nacionalinio parko ekspozicijomis ir Paplatelės pažintiniu taku.
Dvaro parkas yra gera rami stotelė prieš arba po intensyvesnių Žemaitijos nacionalinio parko objektų, pavyzdžiui, Šaltojo karo muziejaus Plokštinėje ar Siberijos apžvalgos bokšto. Tyrimų metu Žemaitijos nacionalinis parkas skelbė lankytojo bilietą: vienkartinis - 1 Eur, mėnesio - 5 Eur, metinis - 25 Eur, SMS bilieto bendra kaina - 1,35 Eur. Kainos gali keistis, todėl prieš kelionę tikrinkite oficialų nacionalinio parko puslapį.
