Mažeikių rajono savivaldybė
Žemaitija
Medinė liaudies architektūros bažnyčia (XVIII a.)
Vytauto g. 48, Seda, Mažeikių r.
56.16870, 22.08180
15-20 min. (išorė); interjeras - per renginius
vasara; Nepomuko muzikos festivalis
Sedos mažoji bažnyčia, mokinių bažnyčia
Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia: medinė „mažoji” bažnyčia
Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia - nedidelė XVIII a. medinė bažnyčia Varduvos upės kilpoje, vakarinėje miestelio dalyje. Vietiniai ją vadina „mažąja” bažnyčia, taip skirdami nuo garsiosios didžiosios Sedos bažnyčios, stovinčios vos už kelių šimtų metrų.
Tai kuklus, bet autentiškas Žemaitijos medinės liaudies architektūros pavyzdys. Svarbu nepainioti šių dviejų Sedos bažnyčių: visi „didžiausios ar puošniausios” titulai priklauso didžiajai bažnyčiai, o ši yra intymesnė, mažesnė jos kaimynė.
Dvarininko votyvinė koplyčia
Bažnyčios istorija neįprasta. 1781 m. Sedos dvarininkas Benediktas Jonas Nepomukas Adomavičius su žmona pastatė medinę koplyčią ir paskyrė ją savo vardo šventajam - Šv. Jonui Nepomukui. Kai kuriais duomenimis, fundatorius buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės lauko etmonas.
1783 m. koplyčia perstatyta į bažnyčią: pakelta, praplėsta, pristatytas bokštelis ir zakristija, o 1793 m. ją konsekravo Žemaičių vyskupijos sufraganas Tadas Juozapas Bukata. Taip privati votyvinė koplyčia tapo Sedos šventove.
Medinė liaudies architektūra
Tai nedidelio tūrio, vienanavė, halinė rąstų konstrukcijos bažnyčia su vienu bokšteliu virš stogo, apside ir zakristija. Ji - tipiškas XVIII a. Žemaitijos medinės sakralinės architektūros pavyzdys.
Statybos laiką patvirtina ir mokslas: 2021 m. atlikta dendrochronologinė analizė nustatė, kad mediena kirsta 1781-1782 m., o tai sutampa su dokumentuota statybos data. Bažnyčia įrašyta į Kultūros vertybių registrą.
Vėlesnė istorija
XIX a. prie bažnyčios veikė lotynų kalbos kursai, todėl ji vadinta „mokinių bažnyčia”. 1899-1900 m. ji buvo perstatyta vieno altaristos lėšomis; per darbus dalis pakeltų sienų ir stogo sugriuvo, todėl bažnyčia atstatyta iš išlikusios sveikos medienos.
Sovietmečiu bažnyčia paversta sandėliu ir malūnu, o 1988 m. grąžinta tikintiesiems ir 1989 m. iš naujo pašventinta. Šiandien tai negausiai lankoma filialinė bažnyčia.
Lankymas
Tai filialinė, ne kasdien veikianti bažnyčia, todėl įprastai ji būna uždaryta, o atveriama per renginius ar iš anksto susitarus su parapija. Patogiausia proga patekti į vidų - Nepomuko muzikos festivalis, kurį rengia Sedos kultūros centras.
Bažnyčios išorę ir aplinką Varduvos kilpoje galima apžiūrėti bet kuriuo metu. Apsilankymą verta derinti su garsiąja didžiąja Sedos bažnyčia ir kitomis miestelio bei Mažeikių krašto vietomis.
