- Vieta
- Tauragės rajono savivaldybė
- Regionas
- Tauragės kraštas
- Tipas
- XIX a. muitinės ir kalėjimo kompleksas, pilies pavidalo krašto muziejus
- Adresas
- Dariaus ir Girėno g. 5, Tauragė
- Koordinatės
- 55.25251, 22.28457
- Kiek skirti laiko
- 1-2 val.; daugiau su parodomis, edukacija ar miesto pasivaikščiojimu
- Geriausias metas
- visus metus; miesto centro maršrutui patogiausias pavasaris-ruduo
Tauragės pilis, Tauragės krašto muziejus „Santaka“, Kalėjimo pilis
Tauragės pilis: pilies išvaizda be viduramžių mito
Tauragės pilis yra vienas ryškiausių miesto simbolių, bet ją svarbu pristatyti tiksliai. Tai nėra viduramžių gynybinė pilis ir nėra susijusi su Radvilomis – šią klaidą XX a. pradžioje padarė lenkų istorikai, supainioję XIX a. muitinės kompleksą su XV a. Tauragės dvaru; netikslumas išaiškintas dar 1963 m., bet kartais sklando iki šiol.
Iš tikrųjų tai XIX a. caro muitinės ir kalėjimo kompleksas, vėliau įgavęs romantišką pilies pavidalą su bokštais. Būtent šis neatitikimas tarp pavadinimo ir kilmės daro objektą įdomų: Tauragėje „pilis“ yra miesto istorijos, pasienio kontrolės, imperinės galios ir architektūrinės reprezentacijos ženklas, o ne riterių laikų tvirtovė.
Muitinė, knygnešiai ir pasienio miestas
Komplekso pradžia susijusi su 1836 m. gaisru, po kurio Rusijos imperija nusprendė perkelti Tauragę į naują vietą, sutapusią su strateginio Tilžės–Rygos plento tiesimu. Galutinį muitinės pastatų projektą 1842 m. parengė Vilniaus gubernijos architektas Karolis Gregotovičius. 1846–1847 m. iškilo pirmasis dviejų aukštų mūrinis pastatas su rūsiu, kuriame buvo laikomi pasienyje sulaikyti žmonės, tarp jų ir knygnešiai.
1852 m. pastatytas pietvakarinis korpusas (dabar muziejaus ekspozicijų erdvės), teritorija aptverta tvora, iškastas šulinys, pastatyta pirtis. Istorikų duomenimis, pirminius darbus finansavo Tauragės dvaro valdytojas Platonas Zubovas, o plytos buvo tiekiamos iš dvaro sandėlių. XIX a. pabaigoje čia buvo dislokuota caro kariuomenė, o knygnešiai vėliau gabenti į Kauno gubernijos kalėjimą arba laukdavo teismo vietoje.
Kodėl pastatas atrodo kaip pilis
Didžiausia transformacija įvyko 1881–1886 m., kai muitinės kompleksas perstatytas ir įgijo naują pavadinimą – „Kalėjimo pilis“. Tada iškilo keturi kampiniai dviejų aukštų bokštai su šaudymo angomis, o architektūra įgavo istorizmo bruožų su neogotikiniais ir neorenesansiniais gynybiniais motyvais. Kai kur bokštų statyba datuojama 1866 m., todėl tikslios datos šaltiniuose šiek tiek skiriasi.
Svarbiausia, kad gynybiniai motyvai buvo ne funkciniai, o estetiniai: nors pilis priminė tvirtovę, tokios funkcijos ji niekada neatliko. Jos architektūra buvo vizualus imperinės galios simbolis pasienio mieste. Lankytojui tai verta žinoti iš anksto – tada objektas tampa įdomesnis kaip XIX a. institucinio pastato pavyzdys.
Nuo psichiatrijos ligoninės iki mokyklų
Per beveik du šimtmečius pilyje keitėsi labai skirtingos įstaigos. 1916 m. čia veikė vokiečių įsteigta Valstybinė psichiatrijos ligoninė, kurioje dėl bado ir antisanitarijos žuvo didelė dalis pacientų; 1926 m. pastate įsikūrė Tauragės apskrities ligoninė ir Aukštesnioji komercijos mokykla. Vėliau čia veikė gimnazija, 1-oji vidurinė mokykla, o 1967–1990 m. – Tauragės politechnikumas.
Šis sluoksniuotas naudojimas paaiškina, kodėl Tauragės pilis šiandien yra ne vien fasadas: ji pati yra Tauragės XX a. istorijos santrauka – nuo imperinių represijų iki švietimo ir kultūrinio atgimimo. Pastatas plėtėsi: 1971 m. prie pietvakarinio korpuso pristatytas naujas pastatas, 1986 m. iškilo šiaurės rytų korpusas (dabar meno mokykla).
Muziejus „Santaka“
Šiandien Tauragės pilyje veikia Tauragės krašto muziejus „Santaka“. Oficialiai muziejus įkurtas 1990 m. rugsėjo 1 d., pirmuoju direktoriumi paskyrus Česlovą Vaupšą; pavadinimas „Santaka“ simbolizuoja įvairių tautybių, konfesijų ir likimų žmonių susiliejimą Tauragėje. Pirmoji etnografijos ekspozicija įrengta 1992 m. rudenį, o 2019 m. pilyje atidarytos modernizuotos istorijos, etnografijos ir Gamtos ekspozicijos.
Muziejaus fondą sudaro per 22 000 vertybių, stambiausi – istorijos, etnografijos ir tautodailės rinkiniai. Archeologijos bokšte pasakojama apie skalvius ir Žemaičius, „Amžių bokšte“ veikia garso ir vaizdo projekcijos, o rūsių menėse, kur kadaise buvo kalėjimas, pasakojama apie muitinę, kontrabandą ir knygnešius. Muziejus turi ir padalinių, tarp jų Skaudvilės krašto muziejų bei Norkaičių amatų centrą.
Kaip lankyti Tauragės pilį
Išorės apžiūrai pakanka 20–30 minučių, bet su muziejumi verta planuoti 1–2 valandas. Patogiausia pilį įtraukti į Tauragės centro pasivaikščiojimą, derinant su M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia ir miesto aikšte.
Prieš kelionę tikrinkite muziejaus darbo laiką, bilietus ir parodas. Jei keliaujate su vaikais, naudinga rinktis edukaciją ar pabėgimo žaidimą „Szwents Szmugelis“ pilies bokšte, nes jie padeda atskirti pavadinimo mitą nuo tikros pastato kilmės ir knygnešių istorijos.
