Lankytinos vietos Lietuvoje

Pajūrio dvaras - Jūros kranto dvaro parkas su trijų tvenkinių sistema

Pajūrio dvaras - sena dvaro sodyba Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone, kairiajame Jūros upės krante. Iš kelis šimtmečius siekiančio dvaro išliko fragmentai: mūrinis pastatas, vadinamas bravoru (buvusi spirito varykla, 1935 m. paversta pranciškonų vienuolynu, vėliau - sovietine žemės ūkio mokykla, dabar butai), ir valstybės saugomas parkas su trijų sujungtų tvenkinių sistema, kurios pirmajame tvenkinyje yra salelė. Mediniai dvaro rūmai neišliko.

Vieta

Šilalės rajono savivaldybė

Regionas

Žemaitija

Tipas

Dvaro sodybos fragmentai su saugomu parku

Adresas

Pajūrio mstl., Pajūrio sen., Šilalės r.

Koordinatės

55.45520, 22.03620

Kiek skirti laiko

30-45 min.

Geriausias metas

vėlyvas pavasaris-ankstyvas ruduo

Vardai ir variantai

Pajūrio dvaro sodyba, Pajūrio dvaro sodybos fragmentai

Pajūrio dvaras: senas dvaras prie Jūros upės

Pajūrio dvaras yra Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone, kairiajame Jūros upės krante, maždaug 12 km į pietvakarius nuo Šilalės. Pavadinimas čia reiškia ne pajūrį prie Baltijos, o vietą prie Jūros upės - tai žemyninis miestelis, ne pajūrio kurortas.

Iš seno, kelis šimtmečius gyvavusio dvaro išliko tik dalis statinių, todėl kultūros paveldo registre objektas ir vadinamas Pajūrio dvaro sodybos fragmentais. Tai valstybės saugoma, regioninės reikšmės sodyba, užimanti maždaug 11,4 ha.

Bravoras ir išlikę pastatai

Ryškiausias išlikęs statinys - mūrinis pastatas, vadinamas bravoru. Tai buvusi spirito varykla, kurią 1859 m. dvarą įsigijęs Jonas Povstanskis pastatė kartu su plytine. Mediniai dvaro rūmai bei dauguma ūkinių pastatų neišliko - sunyko arba sudegė, o sodybos svirnas sudegė ir 2014 m. išbrauktas iš registro.

Bravoro pastatas turi neįprastą istoriją: 1935 m. Kazimieras Nausėda dalį turto padovanojo pranciškonams, kurie buvusią varyklą pavertė vienuolynu ir perkėlė čia novicijatą; vienuolynas iškilmingai pašventintas 1935 m. gegužės 19 d. Sovietmečiu sodyba nacionalizuota ir vienuolyno pastate įsteigta žemės ūkio mokykla, o šiandien bravore įrengti butai.

Dvaro istorija ir savininkai

Pajūrio valdos minimos nuo XVI a. 1571 m. dalis Pajūrio dvaro, plytėjusio tarp Jūros ir Lokystos upių, atiteko Rimkų augintinei. XVIII a. dvaras priklausė Valavičiams, 1854 m. jį nupirko Kauno gubernijos maršalka Adolfas Čapskis, o 1859 m. pardavė Povstanskiams, kurie ir pastatė spirito varyklą.

XX a. pradžioje dalį dvaro su mūriniais pastatais nupirko iš Amerikos grįžęs Kazimieras Nausėda, įrengęs lentpjūvę, vandens malūną ir vilnų karšyklą. 1940 m. dvaras nacionalizuotas. Verta turėti omenyje, kad kai kurie populiarūs šaltiniai mini ankstesnes datas ar savininkus, bet patikimiausios yra paveldo registro žinios.

Saugomas parkas

Greta pastatų plyti valstybės saugomas dvaro parkas. Jo svarbiausias bruožas - trijų tarpusavyje sujungtų tvenkinių sistema centrinėje dalyje, kurios pirmajame tvenkinyje yra salelė. Reljefas terasomis leidžiasi link Jūros upės.

Parke išlikę lapuočių alėjų - daugiausia uosių, klevų ir skroblų - bei pavienių senų medžių; prie trečiojo tvenkinio auga įspūdingas ąžuolas. Tai jauki vieta pasivaikščioti, o savivaldybė yra numačiusi parką atnaujinti ir labiau įveiklinti.

Lankymas

Pajūrio dvaras - laisvai prieinama lauko vieta: saugomas parkas su tvenkiniais ir senais medžiais yra vieša pasivaikščiojimų erdvė, o bravoro pastatas yra gyvenamasis ir naudojamas, todėl apžiūrimas tik iš išorės. Muziejaus, bilietų ar darbo valandų čia nėra.

Apžvalgai pakanka 30-45 minučių. Geriausias laikas - nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens, kai gražiausias parkas ir tvenkiniai. Apsilankymą patogu derinti su Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčia, Šilalės muziejumi ir krašto piliakalniais. Nereikėtų painioti šio dvaro su gretimu Pajūralio dvaru prie Kvėdarnos.

Pajūrio dvaro šaltiniai