- Vieta
- Kretingos rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- 1893 m. neogotikinė kapinių koplyčia su požeminiu Tiškevičių šeimos mauzoliejumi ir muziejine ekspozicija
- Adresas
- Vilniaus g. 8A, Kretinga
- Koordinatės
- 55.89420, 21.24506
- Kiek skirti laiko
- 35-60 min.; 2-3 val. su Kretingos dvaru, pranciškonų ansambliu ir Lurdu
- Geriausias metas
- gegužės-rugsėjo diena oficialiomis ekspozicijos valandomis; ramiai eksterjero apžiūrai - ne per Vėlines
Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus, Kretingos Tiškevičių koplyčia, Tyszkiewicz Chapel-Mausoleum
Mauzoliejus yra kapinėse, bet jo ekspozicija nėra atvira visą parą
Koplyčia stovi Kretingos parapijos naujosiose, dabar dažniau vadinamose II senosiomis, kapinėse prie Vilniaus gatvės. Oficialus muziejaus adresas yra Vilniaus g. 8A, o tikslios koordinatės - 55.8942018, 21.2450642. Nuo Kretingos Lurdo iki kapinių vartų pėsčiomis tėra keli šimtai metrų, o nuo Tiškevičių dvaro rūmų - maždaug kilometras.
Google Maps 2026 m. liepą rodė vietą kaip atvirą visą parą, tačiau tai gali apibūdinti kapinių ir išorės prieigą, ne užrakintą muziejinę ekspoziciją. Kretingos muziejus 2026 m. vasaros sezonui, nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d., skelbė koplyčios laiką kasdien 10:00-20:00. Bilietai nebeparduodami likus 30 minučių iki uždarymo, o švenčių išvakarėse laikas trumpinamas viena valanda.
2026 m. liepą atskiras bilietas kainavo 2 Eur suaugusiajam ir 1 Eur moksleiviui, studentui ar pensininkui. Jį galima buvo įsigyti Kretingos muziejaus kasoje trečiadienį-sekmadienį 10:00-17:30 arba centrinių rūmų bilietomate kasdien 10:00-20:00. Kadangi kainos, ne sezono grafikas ir patekimo tvarka gali keistis, prieš kelionę tikrinkite oficialų muziejaus puslapį arba skambinkite +370 445 77612.
1893 m. šeimos kapavietę suprojektavo Karlas Eduardas Strandmanas
Grafas Juozapas Tiškevičius mirė 1891 m., tačiau nuolatinė jo šeimos kapavietė dar nebuvo pastatyta. Balzamuoti palaikai sarkofage laikinai saugoti Kretingos parapijos senųjų kapinių Šv. Jurgio koplyčioje. 1893 m. našlė Sofija Tiškevičienė ir sūnus Aleksandras Tiškevičius naujosiose kapinėse pastatė šeimos koplyčią-mauzoliejų, į kurio kriptą perkėlė Juozapo palaikus.
Projektą parengė švedų kilmės Kuršo gubernijos architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Tai buvo vienas ankstyviausių jo kūrinių Lietuvoje, vėliau sekė Palangos, Švėkšnos, Kelmės ir kitos neogotikinės bažnyčios. Kretingos statinys svarbus todėl, kad nedideliame tūryje jau matyti architekto mėgti smailiaarkiai langai, masverkai, laiptuoti kontraforsai ir raiški plytų ornamentika.
Koplyčia nebuvo vien kapų ženklas. Antžeminėje jos dalyje per Vėlines, Tiškevičių giminaičių bei dvaro tarnautojų laidotuves ir mirties metines laikytos pamaldos. Taigi pastatas jungė tris paskirtis - šeimos kriptą, privačią maldos vietą ir reprezentacinį didikų giminės memorialą.
Virš požeminės kriptos kyla vienanavė raudonų plytų koplyčia
Pastatas turi dvi aiškias dalis. Apačioje iš tašytų akmenų ir raudonų plytų sumūrytas rūsys-mauzoliejus, kurį iš trijų pusių apgaubia supilta žemių kalva; atvirame vakarų fasade matomos ornamentuotos dvivėrės metalinės durys. Virš jo stovi kompaktiška vienanavė koplyčia su prieangiu, siauresne presbiterija ir laidojimo rūsiu po grindimis.
Pagrindinė statybinė medžiaga buvo Kretingos dvaro plytinėje išdegtos raudonos plytos, o sudėtingesnės profiliuotos detalės atgabentos iš Įsručio Rytų Prūsijoje. Šoninius fasadus ritmiškai skaido laiptuoti kontraforsai ir aukšti smailiaarkiai langai su masverkais. Dabartinis paprastas centrinio lango stiklas pakeitė 1928 m. nuotraukoje dar matytą vitražą su šventųjų figūromis.
1894 m. apsidėje įrengtas Varšuvos dirbtuvėse pagamintas medinis neogotikinis altorius su keturių evangelistų skulptūromis. Aleksandras Tiškevičius iš Oberammergau Vokietijoje pargabeno krucifiksą. Evangelistų figūros dingo sovietmečiu, o krucifiksas pavogtas 1989 m., todėl dabartinė sakralinio meno ekspozicija kartu parodo ir tai, ko autentiškame interjere nebeišliko.
Kriptoje palaidoti šeši žmonės, o vienos moters tapatybė tebėra prielaida
Pirmasis kriptoje 1893 m. palaidotas Juozapas Tiškevičius, miręs dvejais metais anksčiau. Vėliau čia atgulė jo penkerių metų anūkė Marija Tiškevičiūtė, mirusi 1896 m., žmona Sofija Tiškevičienė, mirusi 1919 m., marti Jadvyga Tiškevičienė, mirusi 1939 m., ir anūkas Kazimieras Tiškevičius, žuvęs 1941 m.
Koplyčioje taip pat yra nežinomos moters palaikai. Dabartinis Kretingos muziejaus aprašas atsargiai nurodo, kad tai galėjo būti guvernantė Stefanija Sofija Šostakaitė-Tiškevičienė, mirusi 1931 m. Ankstesnė versija palaidojimą siejo su škote Jemima-Margareta Evart StClair, tačiau jos kapas nustatytas Palangoje, todėl toks tapatinimas atmestas.
Svarbu neskaičiuoti vien matomų sarkofagų kaip paprastos šeimos genealogijos. Karo ir pokario metais kripta buvo išplėšta, karstai pažeisti, o palaikai išniekinti ir sumaišyti. Dalis asmenų identifikuota antropologiniais bei istoriniais tyrimais, tačiau nežinomos moters vardas sąžiningai paliekamas su žodžiu manoma.
2014 m. betoninėse pakylose rasti keturi paslėpti metaliniai sarkofagai
Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia perduota komunalinei tarnybai, vėliau joje laikytos Kretingos muziejaus senosios skulptūros, o rūsiu naudojosi kapinių darbuotojai. Pastatas buvo ne kartą apiplėštas. 1975 m. jį perėmė kraštotyros muziejus, 1976 m. tvarkė restauratoriai, tačiau drėgmė, prasta hidroizoliacija ir nepakankamas vėdinimas ilgainiui vėl ardė interjerą.
2014 m. tyrėjai tikrino tris kriptoje buvusias gelžbetonines pakylas, ilgai laikytas paprastais postamentais karstams. Pro išgręžtas angas įleista kamera parodė jų viduje slypinčius ornamentuotus metalinius sarkofagus. Spalį atidengus konstrukcijas rasti keturi sarkofagai, tarp jų Juozapo, Sofijos ir mažosios Marijos palaidojimai; dauguma jau buvo apiplėšti dar iki paslėpimo ar vėliau pažeisti.
Koplyčia restauruota 2001-2004 m., o išsamiai atnaujinta ir muziejui pritaikyta 2017-2018 m. Pašalintos senos betoninės konstrukcijos, sutvarkyta kripta, o 2018 m. į ją sugrąžinti restauruoti Juozapo ir Sofijos sarkofagai. Dabar rūsyje eksponuojami sarkofagai, įkapės ir istorinė medžiaga, o viršuje - koplyčios istoriją bei XIX a.-XX a. pirmos pusės devocionalijas pristatanti ekspozicija.
Trumpam vizitui pakanka valandos, o Google įvertinimas yra 4,8
Eksterjerą pradėkite nuo kapinių tako, iš kurio geriausiai perskaitomas neįprastas pjūvis: žalia kalva slepia kriptą, o virš jos kyla aukštas raudonų plytų tūris. Apeidami leistiną taką atkreipkite dėmesį į atskirą mauzoliejaus įėjimą, kontraforsus, langų masverkus, ornamentinę pokarnizinę juostą ir komplekso neogotikinius vartus.
Visai ekspozicijai skirkite 35-60 minučių. Įėjimo kelias turi nuolydžių, o kripta ir antžeminė koplyčia yra skirtinguose lygiuose, todėl lankytojui su judėjimo sunkumais verta prieš kelionę pasitikslinti, kuris įėjimas ir kokia pagalba tą dieną prieinami. Tai veikiančiose kapinėse esanti palaidojimo vieta - kalbėkite tyliai, nelieskite sarkofagų ir nefotografuokite gedinčių žmonių.
2026 m. liepos 13 d. Google Maps objektui rodė 4,8 balo iš 5 pagal 24 atsiliepimus. Reitingas viršija šio katalogo 4,5 ribą, tačiau balas ir atsiliepimų skaičius gali keistis. Geriausias platesnis maršrutas jungia koplyčią su Tiškevičių dvaru ir Žiemos sodu, nes rūmai parodo šeimos gyvenimą, o mauzoliejus - jos atmintį ir laidojimo kultūrą.
