- Vieta
- Kretingos rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- dvaro sodyba, muziejus, parkas ir istorinis žiemos sodas
- Adresas
- Vilniaus g. 43, Kretinga
- Koordinatės
- 55.89994, 21.24882
- Kiek skirti laiko
- 1,5-3 val.; daugiau su parku, edukacijomis ir kavinės sustojimu
- Geriausias metas
- visus metus; Žiemos sodas ypač vertingas šaltuoju metu, parkas - pavasarį ir vasarą
Kretingos muziejus, Kretingos dvaro sodyba
Kretingos dvaras: ne tik rūmai, o visa sodyba
Kretingos dvaras ir Žiemos sodas yra viena iš tų vietų, kur lankytojas gauna ne vien pastato fasadą. Kretingos muziejaus teritorijoje susijungia dvaro rūmai su oranžerija, parkas, fachverkinis vandens malūnas, ūkvedžio namas ir muziejinės ekspozicijos. Dėl to čia lengva praleisti kelias valandas, net jei iš pradžių planavote tik trumpą sustojimą.
Sodyba yra vertingas paveldo kompleksas: enciklopedijos duomenimis, 18 a. antros pusės-20 a. pradžios dvaro sodyboje išliko rūmai su oranžerija (19 a. vidurys), fachverkinis vandens malūnas (18 a. pabaiga), akmens mūro alaus darykla (1836), kalvė (19 a. antra pusė) ir 18 a. įkurtas parkas. Dvaro rūmai su žiemos sodu į Kultūros vertybių registrą įrašyti 1997 m., o 2005 m. pripažinti valstybės saugoma kultūros vertybe (unikalus kodas 1430).
Nuo Chodkevičių iki Tiškevičių
Kretingos dvaras pirmą kartą minimas 16 a. antroje pusėje; jis priklausė didžiajam kunigaikščiui, vėliau - Chodkevičiams, Sapiegoms, Zubovams ir galiausiai grafams Tiškevičiams. Po Salaspilio (Kircholmo) mūšio Jonas Karolis Chodkevičius 1610-1617 m. čia pastatydino mūrinę bažnyčią ir bernardinų vienuolyną, o 1609 m. Kretingai suteikta Magdeburgo teisė ir herbas.
Dvaras labiausiai siejamas su grafais Tiškevičiais, kurie 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje stipriai formavo Kretingos ir Palangos kultūrinį kraštovaizdį. Šis ryšys leidžia Kretingos dvarą sieti su Palangos gintaro muziejumi, Birutės parku ir pajūrio kurorto istorija - visa tai vienos giminės paveldo dalys.
Žiemos sodas: didžiausia to meto privati oranžerija Europoje
Žiemos sodas yra pagrindinis Kretingos dvaro akcentas. Manoma, kad pradžią egzotiniams augalams davė 1770 m. dvarą įsigijęs kunigaikštis Ignotas Jokūbas Masalskis, o apie 1875 m. grafas Juozapas Tiškevičius sumanė du atskirus rūmų korpusus sujungti oranžerijos pastatu ir jame įkurti žiemos sodą. 1880 m. projektą parengė vienas geriausių to meto Prūsijos parkų architektų Johannas Larassas (1820-1893).
Oranžerija buvo trijų aukštų, apie 16 m aukščio - prilygsta dviejų su puse aukšto namui. Joje augo vėduoklinės palmės, agavos, bananmedžiai, citrusiniai medžiai, dracenos, o tarp baseinų su dekoratyvinėmis žuvimis tryško du fontanai ir krioklys; sieneles puošė iš Raudonosios jūros atgabenti gyvi koralai. Amžininkų liudijimu, tai buvo didžiausias žiemos sodas tarp to meto Europos privačiose valdose statytų oranžerijų.
Žiemos sodo likimas ir atkūrimas
1910-1912 m. Aleksandras Tiškevičius žiemos sodą rekonstravo, įvedė pirmąjį Kretingoje elektros apšvietimą ir centrinį šildymą. 1940 m. rūmuose įsikūrę raudonarmiečiai sunaikino augalus, o pokariu oranžerija paversta trąšų sandėliu, sporto sale ir šiltnamiu; koralų sienos buvo nepataisomai apgadintos.
1972-1988 m. pastatą pagal architekto J. Zibuolio (Zibolio) projektą restauravo Klaipėdos restauratoriai, atkurdami oranžerijos vaizdą pagal 19 a. pabaigos fotografės Paulinos Mongirdaitės nuotraukas. 1991 m. rūmai su žiemos sodu perduoti Kretingos muziejui; šiandien oranžerijoje 693,16 kv. m plote auga 170 augalų rūšių (apie 5000 augalų), o seniausi - fikusas (nuo 1982 m.) ir australinė araukarija (nuo 1989 m.), siekianti oranžerijos lubas.
Kretingos muziejus ir dvaro pastatai
Kretingos muziejus dvaro rūmuose veikia nuo 1992 m. Ekspozicijų temos natūraliai apima dvaro kultūrą, Kretingos krašto istoriją, etnografiją, archeologiją ir vietos paveldą. Muziejaus teritorijoje lankytojas randa centrinius rūmus, žiemos sodą, fachverkinį vandens malūną, ūkvedžio namą, parką, kavinę „Pas grafą“ (veikia nuo 1993 m., pirmoji Lietuvoje kavinė muziejaus patalpose) ir dvaro saldaininę.
Jei turite ribotai laiko, pirmiausia rinkitės rūmus ir Žiemos sodą. Jei laiko daugiau, įtraukite vandens malūno ekspoziciją, parką ir Tiškevičių koplyčią-mauzoliejų naujosiose kapinėse, nes būtent jie parodo, kaip dvaras veikė kaip vientisas ūkinis ir kultūrinis vienetas.
Dvaro parkas Akmenos pakrantėje
Kretingos dvaro parkas, įkurtas 18 a., yra svarbi sodybos patirties dalis: takai, brandūs medžiai, tvenkiniai ir pastatų išdėstymas Akmenos upės aplinkoje padeda suprasti, kaip buvo planuojama reprezentacinė ir kasdienė dvaro aplinka. Iš dvaro tvenkinio vanduo ir šiandien teka į žiemos sodo baseinėlių krioklius.
Parkas leidžia maršrutą prailginti ramiu pasivaikščiojimu prieš muziejų arba po jo. Lankant verta susidaryti ratą po visą teritoriją, o ne apsiriboti viena sale - tik taip atsiskleidžia dvaro mastelis.
Kaip lankyti Kretingos dvarą
Patogiausia planuoti 1,5-3 valandas. Trumpas maršrutas: rūmai, Žiemos sodas ir trumpas parkas. Platesnis maršrutas: muziejaus ekspozicijos, oranžerija, vandens malūnas, parkas ir kavinės sustojimas. Žiemos sodas ir centriniai rūmai paprastai atviri kasdien, o vandens malūno bei rūmų ekspozicijos - nuo trečiadienio iki sekmadienio, todėl darbo laiką verta pasitikrinti iš anksto.
Jei derinate su Palanga, Kretingos dvaras yra geras kontrastas pajūriui: mažiau triukšmo, daugiau dvaro ir krašto istorijos. Kretingos rajone jį patogu jungti su Kartenos piliakalniu, Palangos gintaro muziejumi ir Tiškevičių paveldo objektais.
