Lankytinos vietos Lietuvoje

Babrungėnų vandens malūnas - mūro ir fachverko vandens malūnas

Babrungėnų vandens malūnas ant Babrungo upės yra vienintelis vandens malūnas Žemaitijos nacionaliniame parke. Akmens mūro pastatą su fachverko antru aukštu iki 1816 m. pastatė Platelius valdę grafai Šuazeliai. Malūnas malė iki 1977 m., o 1989 m. jį atgaivino dailininkas Leonardas Černiauskas, įkūręs čia meno galeriją.

Vieta

Babrungėnai, Plungės rajono savivaldybė

Regionas

Žemaitija

Tipas

Mūro ir fachverko vandens malūnas (architektūros paveldas)

Adresas

Malūno g. 14, Babrungėnų k., Plungės rajonas

Koordinatės

55.99920, 21.86330

Kiek skirti laiko

30-45 min.

Geriausias metas

šiltuoju metų laiku; galerija privati, todėl lankymą verta derinti iš anksto

Vardai ir variantai

Platelių dvaro vandens malūnas, Leonardo Černiausko meno galerija

Babrungėnų vandens malūnas: vienintelis parke

Babrungėnų vandens malūnas stovi ant Babrungo upės, Babrungėnų kaime, Plungės rajone, Žemaitijos nacionaliniame parke. Pasak parko aprašymo, tai vienintelis vandens malūnas visame nacionaliniame parke ir paskelbtas architektūros paminklu - dėl to jis ypač vertingas.

Babrungas išteka iš Platelių ežero ir teka per nacionalinį parką, todėl malūnas yra natūrali parko kraštovaizdžio ir istorijos dalis. Jo nereikia painioti su Platelių dvaro sodybos pastatais pačiuose Plateliuose.

Grafų Šuazelių malūnas

Malūnas ant Babrungo kranto minimas dar 1791 m. Platelių seniūnijos inventoriuje. Dabartinį akmens mūro malūną su fachverko (karkaso) konstrukcijomis antrame aukšte iki 1816 m. pastatė Platelius valdę grafai Šuazeliai (de Choiseul-Gouffier).

Šuazelių ryšys su vieta patikimas: buvusį karališkąjį Platelių dvarą 1797 m. caras Paulius I padovanojo grafui de Šuazeliui, ir giminė jį valdė iki 1940 m. Todėl malūno statybos data - iki maždaug 1816 m. - patenka būtent į šio laikotarpio ribas.

Mūras, fachverkas ir kaminas

Malūnas išskirtinis savo konstrukcija: storos, iki maždaug 2 m, akmens mūro sienos, o antras aukštas - fachverko, t. y. medinio karkaso su užpildu. Pastatas L formos plano. Tokia mūro ir karkaso jungtis Lietuvos malūnuose nėra dažna.

Tarp malūno ir gyvenamųjų patalpų išliko senoviškas kaminas, prie kurio angos, ant geležinio trikojo, kažkada būdavo gaminamas valgis. Tai viena autentiškiausių pastato detalių, leidžianti pajusti senąjį malūno gyvenimą.

Nuo malūno iki dailės galerijos

Tarpukariu modernizuotas malūnas malė iki 1977 m. (vėliau jau varomas dyzeliu). Vėliau pastatas apleistas ir ėmė griūti.

1989 m. apgriuvusį malūną nupirko dailininkas Leonardas Černiauskas; per keletą metų jį atstatė ir įrengė savo meno galeriją bei kūrybines dirbtuves. Dabar malūne galima pamatyti tapybos, medžio skulptūrų, drožtų šventųjų figūrų ir surinktų senovinių daiktų - taip senas malūnas tapo gyva meno erdve.

Kaip aplankyti malūną

Malūną patogu derinti su kitais Žemaitijos nacionalinio parko objektais - Plateliais, Platelių ežeru, dvaro parku. Pastato ir galerijos apžiūrai dažniausiai pakanka 30-45 min.

Dabartinė malūno paskirtis - privati dailininko galerija ir dirbtuvės, todėl tai ne nuolat veikiantis muziejus. Oficialaus darbo laiko ar bilietų kainų neskelbiama, todėl prieš vykstant būtina susisiekti ar pasitikrinti aktualią informaciją nacionalinio parko puslapyje.

Babrungėnų vandens malūno šaltiniai