Plikiai, Klaipėdos rajono savivaldybė
Klaipėdos rajonas
evangelikų liuteronų bažnyčia ir parapijos statinių kompleksas
Klaipėdos g. 6, Plikiai
55.78797, 21.28274
15-30 min.; ilgiau patekus į vidų
dienos šviesa, kai geriausiai matosi plytų mūro ir bokšto forma
Plikių liuteronų bažnyčia, Plikių evangelikų liuteronų bažnyčios statinių kompleksas
Plikių raudonplytė neogotikos bažnyčia ir jos statinių kompleksas
Plikių evangelikų liuteronų bažnyčia stovi prie kelio Klaipėda-Jokūbavas, Klaipėdos rajono Kretingalės seniūnijoje. Pro šalį važiuojant ją lengva praleisti, bet verta sustoti dėl raudonplytės neogotikos ir Mažosios Lietuvos parapijų istorijos.
Kultūros vertybių registre bažnyčia (u. k. 16030) yra valstybės saugomas regioninės reikšmės objektas ir Plikių evangelikų liuteronų bažnyčios statinių komplekso (u. k. 23587) dalis, kurioje svarbus ir parapijos mokyklos pastatas. KVR jos architektūrinę vertę įvardija kaip lemiančią reikšmingumą retą - tai retesnis Klaipėdos krašto mūrinės liuteronų bažnyčios pavyzdys.
1891 m. bendruomenė ir 1896 m. statyba
Gyvenvietė prie nedidelio Danės intako Eketės žinoma nuo XVIII a. pradžios. Pagal LELB skelbiamą Alberto Juškos istoriją, savarankiška liuteronų bendruomenė čia įkurta 1891 m.; ją sudarė net 25 kaimai (Baugštininkų, Eglynų, Grauminės, Radailių, Vytaučių ir kt.), anksčiau priklausę Kretingalės bei Klaipėdos laukininkų parapijoms.
Pirmasis kunigas Feliksas Žemaitaitis (vardas ir pavardė leidžia manyti jį kilus iš Didžiosios Lietuvos) bendruomenei tarnavo net 37 metus - iki mirties 1928 m. - ir būtent jo pastangomis pradėti kunigo namo bei bažnyčios statybos darbai. Neogotikos stiliaus, vienabokštė, raudonų plytų šventovė iškilo 1896 m. (KVR: statyta 1896 m.; VLE nurodo, kad pašventinta 1896 m.).
Bokštas, dvi navos ir interjeras
KVR duomenimis, tai asimetrinio, sudėtinio tūrio bažnyčia: stačiakampio plano pagrindinis tūris, kvadrato plano trijų tarpsnių varpinės bokštas šiaurės vakarų kampe (kiek atitrauktas į kairę), žemesnė trisienė apsidė rytuose ir zakristija prie apsidės. Tokia bokšto padėtis fasadui suteikia ne griežtą simetriją, o gyvesnę miestelio bažnyčios kompoziciją. Stogai dvišlaičiai, pamatas su tašytų lauko akmenų cokoliu, sienos - keraminių plytų mūro.
Vidus dviejų navų; centrinę ir šoninę navas skiria tinkuoto plytų mūro dviaukštė arkada, remiama dviejų kvadratinių stulpų. Vakarinėje dalyje virš prienavio įrengtas vargonų choro balkonas su medine tvorele, remiamas medinių stulpų. Prie sienos - plokštės su Pirmajame pasauliniame kare žuvusių parapijiečių sąrašu, išlikęs 1896 m. medinis altorius su menza (apie 3,9 m aukščio), atskira sakykla dešinėje ir vargonų prospektas; bažnyčia turėjo du varpus.
Parapijos mokykla ir bendruomenės istorija
Iškart po bažnyčios pašventinimo pastatyta ir Plikių parapinė mokykla, patekusi net į istoriją: 1898 m. ją tikrino Prūsijos kulto reikalų ministras Robertas Bosse, tyręs, kaip lietuvių vaikų mokyklose įgyvendinamas vokiečių kalbos įvedimas. Plikiuose parapijiečiai drįso prašyti, kad bent tikybos vaikai būtų mokomi gimtąja kalba.
XX a. pradžioje Plikių parapiją sudarė apie 2700 žmonių, iš jų apie tris ketvirtadalius lietuvininkų. Čia rūpintasi lietuvybe: 1912 m. įkurta kultūros draugija „Beržas“, 1923 m. - „Jaunųjų sandora“, o Giedotojų draugijos choras dalyvavo 1927 m. Mažosios Lietuvos ir 1928 m. II Lietuvos dainų šventėse.
Karas, sovietmetis ir lankymas
1944 m. žiemą Plikius užėmė Lietuviškoji 16-oji divizija, o fronto linija čia kurį laiką stabtelėjo prieš lemiamą Klaipėdos šturmą. Bažnyčią naujakuriai rado sveiką - sudegęs buvo tik kunigo namas. Deja, parapijos mokykloje įsikūrę stribai lavino taiklumą šaudydami į bažnyčios langus, duris ir kryžių, o įsiveržę aplaužė altorių ir durtuvais subadė vargonus. Vis dėlto pamaldos nenutrūko, pokarinė parapija oficialiai įregistruota 1948 m. rugsėjo 28 d., o nuo 1976 m. čia kunigauja Liudvikas Fetingis.
1991 m. iškilmingai paminėtas parapijos įkūrimo šimtmetis. Šiandien Plikių bendruomenė negausi (apie 120 žmonių). Viešų turistinių darbo valandų nėra, todėl eksterjerą galima apžiūrėti savarankiškai iš viešos erdvės, o dėl interjero verta tartis su parapija. Plikių bažnyčią patogu jungti su Vanagų šventove, Karkle, Kretingale ir Klaipėdos senamiesčiu.
