- Vieta
- Šilalės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- ankstyvosios Lietuvos muziejininkystės ir literatūros paveldo vieta
- Adresas
- Bijotai, Šilalės r.
- Koordinatės
- 55.44900, 22.56600
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min.
- Geriausias metas
- šiltuoju metų laiku, kai patogu apžiūrėti parką ir paviljonus
Baubliai, Poškos Baubliai, Baublių muziejus
Dionizo Poškos Baubliai: kodėl jie svarbūs
Dionizo Poškos Baubliai atrodo nedideli: du seni tuščiaviduriai ąžuolų kamienai, saugomi paviljonuose Bijotų parke. Tačiau jų reikšmė didelė, nes jie siejami su vienu ankstyviausių muziejinių sumanymų Lietuvoje.
Tai vieta, kur literatūra, senienų rinkimas, krašto istorija ir ąžuolo simbolika susijungia į labai konkretų objektą. Dėl to Baubliai yra ne tik „ką pamatyti Žemaitijoje“, bet ir Lietuvos kultūros savimonės ženklas.
Dionizas Poška ir Baublių idėja
Dionizas Poška (1764-1830) buvo Lietuvių poetas, istorikas ir leksikografas, Žemaičių bajoriškojo kultūrinio sąjūdžio dalyvis. Jis mokėsi Kražių kolegijoje, dirbo Raseinių teismuose advokatu ir raštininku, o nuo 1790 m. gyveno įsigytame Barzdžių (dabar Bijotai) dvare. Jo vardas ypač siejamas su epine poema „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“ (parašyta apie 1815-1825, išspausdinta 1886).
Poška domėjosi krašto praeitimi ne vien kaip literatas. Jis kasinėjo senkapius ir piliakalnius, rinko archeologines iškasenas, ginklus, pinigus ir knygas, susirašinėjo su S. Daukantu, J. Leleweliu ir kitais to meto kultūros žmonėmis. Jis taip pat rengė lenkų-lotynų-lietuvių kalbų žodyną, kurio nebaigė.
Dionizo Poškos Baubliai kaip pirmasis Lietuvos muziejus
Nukirsdinto tūkstantmečio ąžuolo, vadinamo Baubliu, kamiene Poška 1812 m. įrengė pirmąjį Lietuvoje senienų muziejų. Dėl šio fakto Baubliai laikomi ankstyviausia muziejine erdve Lietuvoje, o vietą Poška vadino ir savo kūrybos rinkiniu „Bitelė Baublyje“ (Pszczołka w Baublu).
Toks muziejus buvo labai kitoks nei šiandienos institucijos. Tai buvo asmeninė, bet viešos kultūros link judanti erdvė: daiktai, tekstai ir vietos simbolika buvo sutelkti į neįprastą medinį „namą“. Nuo 1945 m. Poškos įkurtuose Baubliuose veikia D. Poškos memorialinis muziejus, nuo 2005 m. - Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus padalinys, o šalia 1990 m. pastatytas paminklas Poškai (skulptorius V. Krutinis).
Kodėl Baubliai sukurti iš ąžuolo kamieno
Baubliai sukurti iš milžiniškų ąžuolų kamienų. Pats pavadinimas siejamas su baubimu ar tuščiavidurio medžio skambesiu, o ąžuolas Lietuvių kultūroje turi stiprų ilgaamžiškumo ir tvirtybės simbolį.
Ši medžiaga svarbi ne mažiau nei rinkinys. Senienos buvo saugomos ne neutraliame pastate, o pačiame Gamtos ir kultūros simbolyje - sename, tuščiaviduriame ąžuole.
Ką matote šiandien
Šiandien Baubliai saugomi paviljonuose, kurie apsaugo senus kamienus nuo oro sąlygų. Lankytojas mato ne tik pačius medžius, bet ir jų apsaugos istoriją: kultūros paveldas turi būti konservuojamas, kitaip tokie trapūs objektai tiesiog sunyktų.
Verta apžiūrėti abu Baublius, parką ir muziejinį kontekstą. Net jei vietoje neužtruksite ilgai, svarbu suprasti, kad čia kalbama apie Lietuvos muziejininkystės pradžią, o ne vien apie įdomų medžio kamieną.
Dionizo Poškos Baubliai: kaip lankyti
Baubliai yra Bijotuose, Šilalės rajone. Lankymo laikas ir ekspozicijų pasiekiamumas gali skirtis pagal sezoną, todėl prieš kelionę verta tikrinti Šilalės muziejaus ar savivaldybės informaciją.
Tai geras trumpesnio sustojimo objektas keliaujant po Žemaitiją. Daugiausia vertės gausite tada, kai prieš atvykdami žinosite bent pagrindinį Dionizo Poškos ir pirmojo muziejaus kontekstą.
Dionizo Poškos Baubliai: ką pamatyti netoliese
Baublius patogu derinti su Žemaitijos dvarais, piliakalniais, Šilalės krašto objektais ar ilgesniu literatūrinio paveldo maršrutu. Jie taip pat gerai papildo Rumšiškių ir kitų muziejų temą, nes rodo visai ankstyvą muziejinės minties formą.
Jei keliaujate Gamtos ir kultūros simbolių tema, Baublius verta palyginti su Stelmužės ąžuolu: vienur medis tapo gyvu ilgaamžiškumo ženklu, kitur - muziejaus erdve.
