Šilalės rajono savivaldybė
Žemaitija
ankstyvosios Lietuvos muziejininkystės ir literatūros paveldo vieta
Bijotai, Šilalės r.
55.44900, 22.56600
45-90 min.
šiltuoju metų laiku, kai patogu apžiūrėti parką ir paviljonus
Baubliai, Poškos Baubliai, Baublių muziejus
Dionizo Poškos Baubliai: kodėl jie svarbūs
Dionizo Poškos Baubliai atrodo nedideli: du seni tuščiaviduriai ąžuolų kamienai, saugomi paviljonuose Bijotų parke. Tačiau jų reikšmė didelė, nes jie siejami su vienu ankstyviausių muziejinių sumanymų Lietuvoje.
Tai vieta, kur literatūra, senienų rinkimas, krašto istorija ir ąžuolo simbolika susijungia į labai konkretų objektą. Dėl to Baubliai yra ne tik „ką pamatyti Žemaitijoje“, bet ir Lietuvos kultūros savimonės ženklas.
Dionizas Poška ir Baublių idėja
Dionizas Poška buvo XIX a. pradžios lietuvių rašytojas, kultūros veikėjas, senienų rinkėjas ir Žemaitijos istorijos tyrinėtojas. Jo vardas ypač siejamas su kūriniu „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos“ ir su Bijotuose įrengtais Baubliais.
Poška domėjosi krašto praeitimi ne vien kaip literatas. Jis rinko senienas, užrašinėjo informaciją, bendravo su to meto kultūros žmonėmis ir kūrė vietą, kurioje daiktai galėjo pasakoti apie Lietuvos praeitį.
Dionizo Poškos Baubliai kaip pirmasis Lietuvos muziejus
1812 m. Poška viename iš tuščiavidurių ąžuolų kamienų įrengė senienų rinkinį. Dėl šio fakto Baubliai dažnai vadinami pirmuoju Lietuvos muziejumi arba bent viena ankstyviausių muziejinių erdvių Lietuvoje.
Toks muziejus buvo labai kitoks nei šiandienos institucijos. Tai buvo asmeninė, bet viešos kultūros link judanti erdvė: daiktai, tekstai ir vietos simbolika buvo sutelkti į neįprastą medinį „namą“.
Kodėl Baubliai sukurti iš ąžuolo kamieno
Baubliai sukurti iš milžiniškų ąžuolų kamienų. Pats pavadinimas siejamas su baubimu ar tuščiavidurio medžio skambesiu, o ąžuolas lietuvių kultūroje turi stiprų ilgaamžiškumo ir tvirtybės simbolį.
Ši medžiaga svarbi ne mažiau nei rinkinys. Senienos buvo saugomos ne neutraliame pastate, o pačiame gamtos ir kultūros simbolyje - sename, tuščiaviduriame ąžuole.
Ką matote šiandien
Šiandien Baubliai saugomi paviljonuose, kurie apsaugo senus kamienus nuo oro sąlygų. Lankytojas mato ne tik pačius medžius, bet ir jų apsaugos istoriją: kultūros paveldas turi būti konservuojamas, kitaip tokie trapūs objektai tiesiog sunyktų.
Verta apžiūrėti abu Baublius, parką ir muziejinį kontekstą. Net jei vietoje neužtruksite ilgai, svarbu suprasti, kad čia kalbama apie Lietuvos muziejininkystės pradžią, o ne vien apie įdomų medžio kamieną.
Dionizo Poškos Baubliai: kaip lankyti
Baubliai yra Bijotuose, Šilalės rajone. Lankymo laikas ir ekspozicijų pasiekiamumas gali skirtis pagal sezoną, todėl prieš kelionę verta tikrinti Šilalės muziejaus ar savivaldybės informaciją.
Tai geras trumpesnio sustojimo objektas keliaujant po Žemaitiją. Daugiausia vertės gausite tada, kai prieš atvykdami žinosite bent pagrindinį Dionizo Poškos ir pirmojo muziejaus kontekstą.
Dionizo Poškos Baubliai: ką pamatyti netoliese
Baublius patogu derinti su Žemaitijos dvarais, piliakalniais, Šilalės krašto objektais ar ilgesniu literatūrinio paveldo maršrutu. Jie taip pat gerai papildo Rumšiškių ir kitų muziejų temą, nes rodo visai ankstyvą muziejinės minties formą.
Jei keliaujate gamtos ir kultūros simbolių tema, Baublius verta palyginti su Stelmužės ąžuolu: vienur medis tapo gyvu ilgaamžiškumo ženklu, kitur - muziejaus erdve.