- Vieta
- Vytogala, Šilalės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- 1988 m. atstatytoje žemaitiškoje troboje ir vėliau brolio Petro statytoje klėtelėje veikiantis Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys saugomoje Stasio Girskio-Girėno gimtosios sodybos vietoje
- Adresas
- S. Girėno g. 24, Vytogala
- Koordinatės
- 55.45705, 22.37309
- Kiek skirti laiko
- 60-90 min. trobos, klėtelės, atminimo ženklų ir ekspozicijų apžiūrai; apie 2 val. su 60-70 min. ekskursija ar atskirai užsakoma edukacija
- Geriausias metas
- antradienį-šeštadienį 10:00-17:00 ramiam apsilankymui arba liepos viduryje per kasmetinį „Lituanicos“ skrydžio minėjimą; paskutinio mėnesio sekmadienio režimą tikrinti atskirai
Lakūno Stasio Girėno gimtinė-muziejus, Stasio Girėno gimtinė, Lakūno Stasio Girskio-Girėno gimtosios sodybos vieta, Stasys Girėnas Birthplace Museum
Įprastai dirbama penkias dienas, o nemokamas paskutinis sekmadienis pakeičia kitos savaitės grafiką
Muziejus yra S. Girėno g. 24, Vytogaloje, koordinatėse 55.457051, 22.373088. Nuo Šilalės ir Skaudvilės iki jo yra maždaug po 17 km, nuo Dionizo Poškos Baublių - apie 10 km. 2026 m. Lietuvos aviacijos muziejus skelbė įprastą darbo laiką antradienį-šeštadienį 10:00-17:00. Pirmadienį nedirbama, o šventinių dienų pakeitimai skelbiami atskirai.
Kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį ekspozicija atveriama nemokamai 10:00-16:00, tačiau po jo einantį antradienį padalinys nedirba. Tai nėra įprastas kiekvieno sekmadienio grafikas, todėl prieš specialiai planuodami nemokamą dieną patikrinkite kalendorių ir paskambinkite +370 691 88 349.
2026 m. suaugusiojo bilietas kainavo 4 Eur, lengvatinis - 2 Eur, šeimos bilietas vienam suaugusiajam ir dviem vaikams - 6 Eur, dviem suaugusiesiems ir dviem vaikams - 8 Eur. Lietuviška 60-70 min. ekskursija 5-30 žmonių grupei kainavo 20 Eur, užsienio kalba - 30 Eur, abiem atvejais dar reikėjo bilietų. Kainos ir valandos keičiasi, todėl prieš vėlesnę kelionę remkitės oficialiu muziejaus puslapiu.
KVR saugo tikrą gimtosios sodybos vietą, bet lankoma troba nėra išlikęs 1893 metų namas
Kultūros vertybių registre objektas vadinamas Lakūno Stasio Girskio-Girėno gimtosios sodybos vieta ir turi unikalų kodą 11214. Jis yra valstybės saugomas nacionalinės reikšmės istorinis bei memorialinis objektas, siejamas su 1893-1910 m. Girėno gyvenimo tarpsniu. Registro teritorija apima apie 4 486 kv. m, todėl saugoma ne vien muziejaus pastato išvaizda, bet pati biografinė vieta kraštovaizdyje.
1988 m., minint „Lituanicos“ skrydžio 55-metį, atstatyta ir ekspozicijai pritaikyta žemaitiška gyvenamoji troba. Ji iškilo kitoje sodybos vietoje, nes ant senojo namo vietos Girėno brolis Petras 1930-ųjų pabaigoje jau buvo pasistatęs klėtelę. Dabartinė troba atkuria vaikystės aplinkos tipą, tačiau jos rąstai, stogas ir patalpų medžiaga nėra nepaliestas namas, kuriame 1893 m. gimė Stasys.
Toks skirtumas nesumenkina muziejaus, tik pakeičia jo skaitymą. Autentiškiausias eksponatas čia yra vieta ir šeimos žemės ryšys; troba yra 1988 m. memorialinė rekonstrukcija, o Petro klėtelė - atskiras vėlesnis šeimos istorijos sluoksnis. Nuo 1991 m. sodyba yra Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys, kurio memorialinę ekspoziciją papildo Žemaitijos etnografiniai daiktai.
Paminklinis akmuo ir Nepriklausomybės kryžius liudija, kaip sodybvietė buvo susigrąžinta dar sovietmečiu
1969 m. gegužės 10 d. Vilniaus universiteto turistai-žygeiviai kartu su aviatoriais sutvarkė apleistą gimtinę ir pastatė Stasiui Girėnui skirtą paminklinį akmenį. Tai buvo beveik du dešimtmečius iki trobos atkūrimo, todėl akmuo žymi ne dekoratyvų muziejaus kiemą, o pirmą nuoseklų bandymą išsaugoti pačią vietą.
Prie kelio stovi ornamentuotas dviejų kryžmių ženklas, pastatytas 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui. Sovietmečiu jis buvo nuverstas, o 1990 m. atstatytas. Šalia matomi akmuo, kryžius, tradicinė žiogrių tvora, troba ir klėtelė sudaro skirtingų datų memorialinį ansamblį, todėl verta apeiti visą teritoriją, o ne iškart eiti prie simuliatoriaus.
Liepos viduryje sodyboje kasmet minimas Dariaus ir Girėno skrydis bei žūtis. Programa kasmet kitokia - 2026 m. skelbti tradicinės muzikos kolektyvai, aviamodelio pasirodymas ir virtualūs skrydžiai - todėl renginio dieną vieta gyvesnė, bet ramiam ekspozicijos skaitymui geresnė eilinė darbo diena.
Vytogalos vaikystė ir emigracija paaiškina, kodėl Girėnas tapo mechaniku dar prieš tapdamas pilotu
Stasys Girėnas gimė 1893 m. spalio 4 d. kaip Stanislovas Girskis. Jis buvo jauniausias gausioje šeimoje; dvylika iš šešiolikos vaikų neišgyveno. Tėvas mirė 1904 m., motina - 1908 m., tad 1910 m. Stasys su broliu Petru išvyko pas gimines į Jungtines Amerikos Valstijas. Muziejaus etnografinė pusė padeda šią emigraciją matyti ne kaip abstraktų išvykimą, o kaip kelią iš skurdžios Žemaitijos kaimo buities.
Čikagoje jis dar mokėsi pradžios mokykloje, dirbo spaustuvės pasiuntiniu ir išmoko spaustuvininko amato. Dviratis, motociklas ir keleivius Mičigano ežere plukdęs motorinis laivelis rodo nuoseklų susidomėjimą technika. 1917-1919 m. JAV karo aviacijoje jis tarnavo mechaniku, o po karo dirbo vairuotoju ir kartu mokėsi skraidyti.
VLE nurodo, kad 1927 m. Girėnas gavo laikinąjį piloto pažymėjimą, 1931 m. - transporto piloto licenciją, leidusią vežti keleivius bei krovinius, ir nuo tada dirbo civilinės aviacijos transporto pilotu. Vytogalos ekspozicijoje svarbus būtent šis lėtas profesinis augimas: prieš Atlantą buvo mechaniko darbas, mokykla, savi lėktuvai, instruktoriaus patirtis ir tikslus skraidymas.
„Lituanicos“ skrydis pristatomas per Girėno biografiją, o originalios nuolaužos yra kitame muziejuje
Su Steponu Dariumi Girėnas susipažino 1927 m. 1932 m. birželį abu įsigijo šešiavietį aukštasparnį „Bellanca CH-300 Pacemaker“, o 1933 m. jį pertvarkė ilgam skrydžiui: sumontavo ilgesnius sparnus, didesnes degalų bei alyvos sistemas ir galingesnį variklį. Oranžinis lėktuvas gavo vardą „Lituanica“.
1933 m. liepos 15 d. lakūnai pakilo iš Floido Beneto aerodromo Niujorke ir perskrido Atlantą be nusileidimo. Po 37 val. 11 min. ir 6 411 km tiesiąja, 1933 m. liepos 17 d. 0:36, lėktuvas dėl galutinai nenustatytų priežasčių sudužo Pščelniko miške prie tuometinio Soldino, dabartinėje Lenkijoje. Pagal transatlantinio skrydžio be nusileidimo nuotolį tai buvo antras to meto rezultatas pasaulyje, pagal laiką ore - ketvirtas.
Vytogaloje matomi stendai, dokumentinė medžiaga ir pasakojimas, bet ne originalus sudužęs lėktuvas. „Lituanicos“ nuolaužos, pilotų drabužiai ir asmeniniai daiktai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, o skraidymams tinkama Vlado Kensgailos replika priklauso Lietuvos aviacijos muziejui Kaune. Gimtinės stiprybė yra ne relikvijų kiekis, bet Girėno gyvenimo pradžios ir kaimo kontekstas.
Trobos ekspozicija, Vytogalos istorija ir simuliatoriai geriausiai veikia kaip trys skirtingos patirtys
Viename atstatytos trobos gale pateikiama Stasio Girėno, Stepono Dariaus ir transatlantinio skrydžio istorija, kitame atkuriama Žemaitijos buitis. Klėtelėje dokumentuojamas Vytogalos kaimas, jo gyventojai, fotografijos ir daiktai. Taip skrydis siejamas ne tik su technika, bet ir su bendruomene, iš kurios išaugo emigrantas.
Parasparnio simuliatorius 2026 m. kainavo 3 Eur papildomai prie bilieto, o lėktuvo valdymo imituoklis - 4 Eur už 10 min. papildomai prie bilieto. Tai šiuolaikinės patirtys, ne istoriniai Girėno naudoti aparatai. 45-60 min. edukacija 5-30 žmonių grupei kainavo 3 Eur asmeniui; pradinių klasių programoje Stasio Girėno šviesos taku dar liejama bičių vaško žvakė, o vyresniems siūlomos temos apie Girėną ir „Lituanicos“ konstrukciją. Registruotis reikia iš anksto.
Lietuvos aviacijos muziejaus 2024 m. ataskaita nurodė, kad teritoriniai padaliniai nebuvo pritaikyti žmonėms su negalia. Kadangi situacija gali keistis, dėl konkretaus įėjimo į trobą, klėtelę, tualeto ir simuliatorių pasiekiamumo skambinkite prieš kelionę. 2026 m. liepos 13 d. tiksli Google Maps kortelė rodė 4,7 balo iš 5 vidurkį; aukštas įvertinimas buvo paremtas daugiau kaip šimtu lankytojų vertinimų.
