- Vieta
- Telšiai, Telšių rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- 1864-1867 m. statyta ir 1935-1936 m. iš stačiatikių cerkvės į katalikų bažnyčią pertvarkyta trinavė mūrinė šventovė su trimis apsidėmis
- Adresas
- Šviesos g. 2, Telšiai
- Koordinatės
- 55.98351, 22.25659
- Kiek skirti laiko
- 35-50 min. bažnyčiai, trims apsidėms, šventoriui ir vaizdui nuo Vilniaus kalvos; 2-3 val. kartu su Telšių katedra, senamiesčiu ir Žemaičių muziejumi Alka
- Geriausias metas
- šviesią dieną iš pietinės ir vakarinės šventoriaus pusių apžiūrėti sudėtinį tūrį; interjerui - prieš arba po Mišių, o tituliniams atlaidams - rugpjūčio 15 d.
Telšių Mažoji bažnytėlė, Mažoji bažnyčia Telšiuose, Telšių Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Church of the Assumption in Telšiai, Telšiai Church of Our Lady of the Assumption
Mažoji bažnytėlė stovi Šviesos gatvėje, o ne prie Telšių katedros
Bažnyčia stovi adresu Šviesos g. 2, ant Vilniaus kalva vadinamos vienos iš septynių Telšių kalvų, koordinatėse 55.983509, 22.256585. Tai nėra Šv. Antano Paduviečio katedra: katedra yra maždaug už 650 m į vakarus, Insulos kalvoje, o Mažosios bažnytėlės balta vienbokštė kompozicija kyla rytinėje miesto centro dalyje. Nuo sutvarkyto šventoriaus pusės atsiveria Masčio ežero ir pakrantės kryptis.
2026 m. liepos 13 d. Telšių vyskupija skelbė sekmadienio Mišias 8:30, 10:00, 12:00, 15:00 jaunimui ir 18:00. Šiokiadieniais bei šeštadieniais jos vyksta 18:00, penktadieniais papildomai 12:00, o Švč. Sakramento adoracija - penktadieniais 17:00-18:00. Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš Mišias ir jų metu; švenčių tvarkaraštis gali keistis, todėl tikrinkite oficialų vyskupijos puslapį.
Atskiro turistinio darbo laiko ir bilieto parapija neskelbia. 2024 m. parapijos skelbime buvo nurodytas kasdienis 10:00-19:00 atvėrimas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas garantuoti tokias pačias valandas 2026 m. Interjerą saugiausia planuoti prieš arba po Mišių, o grupės vizitą ir individualius prieinamumo poreikius suderinti telefonu +370 687 85993; prie šoninio įėjimo įrengtas pandusas.
1536 metų parapijos pradžią šiandien liudija katedros bokšte saugomas varpas
Telšių vyskupija pirmąją katalikų bažnyčią dabartinėje vietoje datuoja 1536 m. ir jos steigimą sieja su Lenkijos karaliumi bei Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Senuoju. Kultūros vertybių registras atsargiau rašo, kad parapija įkurta 1536 m. ir manoma, jog tada pastatyta bažnyčia. 1547 m. jai dovanotos šešios šeimynos ir trys smuklės, o 1612 m. - Eigirdžių kaimas; tais pačiais 1612 m. įsteigta parapinė mokykla.
Iš pirmosios medinės šventovės išliko 1619 m. nulietas varpas, dabar saugomas Telšių katedros bokšte. 1700 m. jo vietoje pastatyta kita medinė bažnyčia smarkiai nukentėjo per 1700-1721 m. Šiaurės karą ir po karo, maro bei bado buvo rimčiau taisoma tik 1788 m. Šventosios Šeimos altorius iš šios bažnyčios taip pat perkeltas į Bernardinų bažnyčią, dabartinę Telšių katedrą.
Dokumentų chronologija nėra visiškai vienoda. Vyskupijos istorija nurodo, kad medinė bažnyčia uždaryta 1814 m. ir nugriauta 1828 m., o KVR jos uždarymą sieja su 1815 m., suirusio pastato nugriovimą - su 1831 m., dar laikinos bažnyčios pašalinimą - su 1836 m. Abu šaltiniai sutaria dėl esmės: XIX a. pirmoje pusėje Vilniaus kalvos katalikų šventovė buvo prarasta, o parapijos centru tapo Bernardinų bažnyčia.
Po 1831 metų sukilimo Vilniaus kalvoje iškilo prabangiai įrengta Šv. Mikalojaus cerkvė
Po 1831 m. sukilimo caro valdžia konfiskavo parapijos žemę. Telšių vyskupijos istorija teigia, kad prieš naują statybą sunaikintos ir senosios miesto kapinės. 1864-1867 m. čia pastatyta mūrinė Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė su bokštu-varpine. KVR ją sieja su architekto T. Tyšeckio projektu; kadangi registras nurodo jo gyvenimo metus 1824-1861, atribucija reiškia projekto autorystę, o ne asmeninę vėlesnių statybų priežiūrą.
Vyskupijos duomenimis, vietos stačiatikių bendruomenė kartu su kariškiais nesiekė 200 žmonių, tačiau imperijos pasienio apskrities centre cerkvė įrengta reprezentatyviai. Interjere stovėjo trijų aukštų rankų darbo ąžuolinis ikonostasas su tapytomis ikonomis, bronziniai sietynai ir žvakidės, buvo puošnių liturginių knygų bei caro dovanų. Bokšte kabėjo penki varpai, o atskiroje medinėje varpinėje - ypač didelis vadinamasis varpas-caras.
1915 m. kaizerinės Vokietijos kariuomenė cerkvės varpus išvežė perlydyti. Šio fakto nereikia painioti su 1619 m. katalikų bažnyčios varpu, išlikusiu katedroje. Ikonostasas ir kita XIX a. cerkvės įranga taip pat nėra dabartiniame katalikų interjere - 1937 m. ji perkelta į naują Telšių stačiatikių Šv. Mikalojaus cerkvę Žalgirio kalvoje.
1932 metų teismo sprendimas ir 1935 metų grąžinimas buvusią cerkvę pavertė katalikų bažnyčia
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę prasidėjo ilgas ginčas dėl caro valdžios nusavintos vietos. KVR nurodo, kad Telšių vyskupija bylą iškėlė 1926 m., o Lietuvos vyriausiasis tribunolas 1932 m. kovo 14 d. cerkvę su 1,5 ha sklypu priteisė katalikams, įpareigodamas kompensuoti stačiatikių bendruomenei pastatų vertę. Telšių vyskupija galutinį žemės ir pastatų grąžinimą datuoja 1935 m. birželio 15 d.
Iš pradžių svarstyta cerkvę nugriauti ir statyti naują katalikų šventovę, bet ekonominės aplinkybės privertė pasirinkti pertvarkymą. Per keturis mėnesius pakeistas išorės bei vidaus pobūdis, įrengtos klaupkos, klausyklos ir trys altoriai: Šv. Jono Bosko, Nukryžiuotojo bei didysis Lurdo Švč. Mergelės Marijos. 1935 m. spalio 30 d. vyskupai Justinas Staugaitis ir Pranciškus Bučys MIC pastatą konsekruavo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulu.
Stačiatikių bendruomenei išmokėta kompensacija padėjo 1937 m. Žalgirio kalvoje pastatyti naują modernistinę, kubizmo bruožų turinčią cerkvę. Todėl Telšiuose šiandien yra du tiesiogiai susiję pastatai: buvusi XIX a. cerkvė Vilniaus kalvoje tarnauja katalikams, o jos senasis ikonostasas bei liturginė įranga gyvena dabartinėje stačiatikių šventovėje.
Trys apsidės, kupolinis skliautas ir viena smailė išduoda sudėtingą pastato kilmę
Valstybės saugoma regioninio reikšmingumo vertybė turi stačiakampį pagrindinį korpusą, tris pusapvales apsides ir vienaukštį priebažnytį, virš kurio kyla dviejų tarpsnių bokštas su aštuonkampe piramidine smaile. Centrinę dalį dengia keturšlaitis, šonines navas - dvišlaičiai, o apsides - piramidiniai skardos stogai. KVR saugomo objekto teritorijai nurodo 2577 kv. m plotą.
Viduje yra trys navos, trys presbiterijos, prienavis, vargonų choras ir rūsys; zakristija įrengta rūsyje. Centrinę navą dengia kupolinis tinkuoto plytų mūro skliautas, pagrindinę presbiteriją - puskupolis su liunetėmis, priebažnytį ir laiptinę - kryžminiai skliautai. Pusapvalės langų sąramos bei apsidžių tūriai primena neobizantinę cerkvės kilmę, o 1935-1936 m. rekonstrukcija įvedė katalikiško interjero ir fasadų akcentus, todėl pastato nepakanka apibūdinti vienu grynuoju stiliumi.
Svarbiausi interjero orientyrai yra didysis Lurdo Švč. Mergelės Marijos altorius, kairėje esantis Šv. Jono Bosko altorius su kompozicija, vaizduojančia šventąjį su vaikais, ir dešinysis Nukryžiuotojo altorius su Jeruzalės peizažu. Dabartinė šviesi erdvė ir modernus liturginis altorius neturi ikonostaso, tad apsilankymas aiškiai parodo, kiek daug pastatas pasikeitė neprarandant pirminio mūrinio tūrio.
Parapijiečiai bažnyčią apgynė sovietmečiu, o po 2012 metų atnaujino nuo grindų iki bokšto
Sovietų valdžia bandė bažnyčią uždaryti 1949 ir 1953 m., tačiau, Telšių vyskupijos teigimu, atsitraukė susidūrusi su atkakliu parapijiečių pasipriešinimu. Šis epizodas paaiškina, kodėl mažas miesto centro pastatas telšiškiams yra daugiau nei architektūros objektas. Vietinis vardas Mažoji bažnytėlė skiria ją nuo katedros, bet kartu išreiškia bendruomenišką artumą.
Po 2012 m. sutelktomis parapijos pastangomis pakeistos ąžuolinės durys ir langai, išplėsta zakristija, perstatytas choro balkonas, atnaujinti inžineriniai tinklai, paklotos šildomos granitu dengtos grindys. Restauruoti trys altoriai ir vitražai, sukurtas naujas Ėmimo į dangų vitražas, sutvirtintos bei cinkuota skarda uždengtos stogo ir bokšto konstrukcijos, atnaujinti fasadai, šventoriaus pastatas ir tremtinių kryžius.
Telšių rajono savivaldybės 2020 m. paveldo ataskaita bažnyčią įvardija KVR kodu 4126 ir fiksuoja šventoriuje esančių kunigų kapų tvarkymo darbus. 2026 m. liepos 13 d. tiksli Google Maps kortelė turėjo 714 atsiliepimų ir 4,8 balo iš 5 vidurkį. Įvertinimas viršija 4,5 ribą, tačiau viešas žemėlapio rodiklis keisis su naujais atsiliepimais.
