- Vieta
- Kretingos rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- 1920-1921 m. lauko akmenų Lurdo grota, medinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo koplyčia ir šaltinis
- Adresas
- Abakai 2, Kartenos sen., Kretingos r.
- Koordinatės
- 55.90869, 21.46794
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min.; iki 2 val. ramiai apžiūrint koplyčią, grotą, šaltinį ir šlaito taką
- Geriausias metas
- šviesus sausas rytas nuo pavasario iki rudens; rugsėjo pradžia per tradicines Šilines, laiką iš anksto patikrinus Kartenos parapijoje
Kartenos Lurdas, Abakų Kartenos Lurdas, Abakų Švč. Mergelės Marijos Gimimo koplyčia
Kur ieškoti grotos priešingoje Minijos pusėje nuo Kartenos
Abakų Lurdas yra Abakų kaimo šiauriniame pakraštyje, miškingame kairiojo Minijos kranto šlaite netoli Kūlupio santakos, koordinatėse 55.9086918, 21.4679367. Nuo Kartenos miestelio vieta yra priešingoje upės pusėje, o nuo Vėžaičių-Mikoliškių-Kartenos kelio - apie 0,7 km į šiaurę. Važiuodami sekite rodykles Abakų Lurdo grota, pastatytas kelyje pro Kartenos piliakalnį.
Navigacijoje verta rinktis tikslų Lurdo tašką arba adresą Abakai 2, nes paieška Kartenoje gali nuvesti prie parapinės bažnyčios kitame Minijos krante. Oficialūs šaltiniai nepateikia sužymėtos automobilių aikštelės ir vietų skaičiaus, todėl transportą palikite tik ten, kur leidžia ženklai, neužstatykite sodybos privažiavimo ir paskutinę atkarpą būkite pasiruošę eiti pėsčiomis.
Ansamblis išsidėstęs keliais šlaito lygiais. Apačioje prie šaltinio yra lauko akmenų grota su žmogaus ūgio Marijos skulptūra, o aukščiau stovi maža medinė koplyčia ir betoninė Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra. Miško takas, nuolydis ir pakopos po lietaus gali būti slidūs; oficiali bepakopės prieigos ar pritaikyto tualeto schema neskelbiama.
Kazimiero Navirausko sapnai yra pasakojimas, o 1920-1921 m. statyba - dokumentuota istorija
XX a. pradžioje Kartenos klebonijos palivarko žemėje, vietoje, vadintoje Pastauninko kalnu, gyveno Kazimieras Navirauskas. Prie vieno iš trijų pasakojimuose minimų šaltinių jau stovėjo medinė koplytėlė, kur kaimo žmonės rinkdavosi per Kryžiaus dienas ir gegužines pamaldas. Taigi maldos tradicija šioje vietoje prasidėjo anksčiau už dabartinę grotą.
Pasakojama, kad Navirauskas tris kartus susapnavo prie šaltinio stovinčią Švč. Mergelę Mariją, o kalvos viršuje - Jėzų Kristų. Kitas užrašytas motyvas teigia, kad statyba buvo padėka už gyvą grįžimą iš Pirmojo pasaulinio karo. Tai vietos religinės atminties pasakojimai, o ne nepriklausomais dokumentais patvirtinti regėjimai.
Dokumentuota, kad 1920-1921 m. Navirauskas iš apylinkėse rinktų lauko akmenų sumūrijo grotą. Kartenos klebono rūpesčiu joje pastatyta iš Prancūzijos Lurdo parvežta Marijos skulptūra, o aukščiau iškilo medinė koplyčia. Šaltiniai nurodo 1921 arba 1922 m. koplyčios datą, todėl tiksliausia grotą datuoti 1920-1921 m., o koplyčią - apie 1921-1922 m.
Koplyčios viduje slypi senesnis už patį Lurdą altorius
Abakų Lurdo koplyčios svarbiausias meno kūrinys yra nežinomo Kartenos ir Budrių apylinkių liaudies meistro XVIII a. pabaigoje sukurtas vėlyvojo baroko altorius su dviem sėdinčiais angelais. Greta yra nežinomo XIX a. drožėjo medinis Nukryžiuotasis. Abu kūriniai anksčiau priklausė senajai Budrių filijinei bažnyčiai ir į Abakus pateko po to, kai 1903 m. pastatytos neogotikinės Budrių bažnyčios interjerui senasis altorius nebetiko.
Lauke stovinti betoninė Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra taip pat nėra atsitiktinė vėlyva dekoracija. Ją iš Švėkšnos bažnyčios šventoriaus atgabeno tuometis Švėkšnos klebonas Julius Maciejauskas. Tokia skirtingų vietų kūrinių biografija paverčia ansamblį savotiška išsaugotų sakralinio meno fragmentų sankaupa.
Kretingos krašto enciklopedija kaip paveldo objektus išskiria grotą, koplyčios interjerą, altorių su angelais ir Nukryžiuotojo skulptūrą; senesniuose registro duomenyse altoriui ir Nukryžiuotajam nurodyti kodai DV-4158 ir DV-4159. Koplyčios durys ne visada būna atrakintos, todėl vien laisvai lankoma aplinka negarantuoja galimybės pamatyti altorių iš arti.
Nuo grūdų sandėlio ir spygliuotos vielos iki bendruomenės atkurto ansamblio
Tarpukariu į Abakus po Mišių iš Kartenos eidavo procesijos, čia vykdavo gegužinės pamaldos ir religinės šventės. Po Antrojo pasaulinio karo vietą prižiūrėjusi vienuolė sesuo Tarcizija, pasaulietiniu vardu Marija Šiaulinskaitė, slapta mokė vaikus katekizmo ir rengė Pirmajai Komunijai. Ši veikla rodo, kad Lurdas buvo ne vien paminklas, bet ir gyva religinio ugdymo vieta.
Sovietmečiu koplyčią kolūkis naudojo grūdams laikyti, o grota buvo aptverta spygliuota viela ir apleista. Tai buvo sakralinės paskirties išniekinimas, tačiau oficialūs aprašai nesuteikia pagrindo teigti, kad visas ansamblis tada buvo visiškai sunaikintas. Išlikę kūriniai ir pastatai vėliau leido vietos tradiciją atgaivinti.
Atkūrus nepriklausomybę piligrimystė sugrįžo. 2005 m. bendruomenė įrengė šlaito taką, simbolinius vartus ir mažosios architektūros kūrinius, atnaujino koplyčios apkalą, skiedrų stogą bei autentišką prieangį. 2020 m. dar kartą sutvarkytas stogas, pakeisti langai ir perdažytos sienos; koplyčios erdvę papildo Reginos Songailaitės-Balčikonienės dovanoti angelų paveikslai.
Šaltinio vanduo yra tikėjimo tradicija, ne medicininė garantija
Prie grotos esantis šaltinis nuo seno tikinčiųjų laikomas ypatingu ir pasakojimuose garsėja gydomąja galia. Vietos tradicija taip pat teigia, kad Pranas Mačernis į šulinėlį įpylė iš Prancūzijos Lurdo atvežto šventinto vandens. Šiuos teiginius reikia suprasti kaip religinę bei bendruomeninę atmintį, o ne laboratoriniais ar klinikiniais tyrimais patvirtintą poveikį.
Viešai pateikiamuose oficialiuose objekto aprašuose nėra aktualaus mikrobiologinio ar cheminio šaltinio vandens tyrimo, patvirtinančio, kad jį saugu gerti. Todėl grožėkitės versme ir gerbkite maldos papročius, bet nesupainiokite religinio šventumo su geriamojo vandens kokybės garantija.
Prie grotos paliekamos gėlės ir degamos žvakės liudija, kad žmonės čia atvyksta melstis, o ne vien fotografuoti. Nelieskite skulptūrų, nepilkite į šaltinį jokių medžiagų, nepalikite plastikinių žvakių dėklų ir išlaikykite tylą, jei vyksta asmeninė malda ar pamaldos.
Darbo laikas, Šilinės, koplyčios durys ir 4,7 balo įvertinimas
2026 m. liepą Google Maps Abakų Lurdo lauko teritoriją rodė atvirą visą parą, o oficialus saugomų teritorijų puslapis atskiro bilieto ar kasos nenurodo. Tai reiškia laisvai pasiekiamą lauko šventvietę, bet ne apšviestą ir prižiūrimą naktinį objektą. Dėl miškingo šlaito, nelygaus tako ir pagarbos kaimynystei lankykitės dienos šviesoje.
Abakų Švč. Mergelės Marijos Gimimo koplyčią aptarnauja Kartenos parapija. Tradicinės pamaldos siejamos su Švč. Mergelės Marijos Gimimo švente rugsėjo 8 d., tačiau konkreti metų data ir valanda gali būti perkeliama į artimiausią savaitgalį. Norėdami patekti į vidų ar dalyvauti Šilinėse, iš anksto tikrinkite Kartenos parapijos informaciją Telšių vyskupijos puslapyje arba skambinkite ten nurodytu kontaktu.
Nuolatinio darbuotojo, reguliaraus koplyčios interjero darbo laiko, bilietų ar ekskursijų grafiko oficialiai neskelbiama. 2026 m. liepą Google Maps vieta turėjo 4,7 balo iš 5 pagal 60 atsiliepimų. Reitingas ilgainiui keičiasi, o sėkmingam apsilankymui svarbiau tikslus taškas, dienos šviesa, sausa avalynė ir pagarba veikiančiai šventovei.
