Šventoji, Palangos miesto savivaldybė
Palanga
Atkurta baltų šventvietė ir paleoastronominė observatorija
Prie Jonpaparčio gatvės ir Kuršių tako, Šventojoje
56.04074, 21.07493
20-45 min.
vakaras prieš saulėlydį, kai aiškiausiai suprantama stulpų ir saulės krypties idėja
Žemaičių Alka, Samogitian Alka, Samogitian Sanctuary
Žemaičių alkas Šventojoje: kas tai per vieta
Žemaičių alkas (dar vadinamas Žemaičių alka) yra ant kopos Šventojoje, prie Jonpaparčio gatvės ir Kuršių tako. Lankytojui tai nedidelė, bet labai išraiškinga pajūrio vieta: ąžuoliniai stulpai, atvira dangaus kryptis ir jūros artumas sukuria erdvę, kuri labiau primena ženklų lauką negu įprastą skulptūrų parką.
VLE įvardija šią vietą kaip vienintelę Lietuvoje atkurtą pagonišką šventvietę su paleoastronomine observatorija. Alka įrengta 1998 m. Palangos žemaičių draugijos nario Augusto Narmonto iniciatyva. Todėl Šventosios alką verta lankyti kartu su Birutės kalnu: vienoje vietoje matote archeologinę šventvietės tradiciją, kitoje - vėlyvą, sąmoningą jos kultūrinį atkūrimą.
Birutės kalno stebykla, kurią atkartoja alkas
VLE Palangos piliakalnio ir šventvietės straipsnyje nurodo, kad piliakalnis (Birutės kalnas) datuojamas 10-14 a., šventvietė - 14-19 a., o 14 a. jo aikštelėje stovėjo šventykla-observatorija. Lietuvos istorijos instituto ekspedicija (vadovas V. Žulkus) 1976 ir 1983-1984 m. ištyrė 263 m2 plotą ir iki 2,5 m kultūriniame sluoksnyje rado medinių stulpinės konstrukcijos įtvirtinimų liekanų. Radiniai saugomi Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.
Būtent ši stebyklos sistema tapo Šventosios alko pagrindu. VLE pažymi, kad alko stulpai sustatyti tam tikra tvarka, nevienodais tarpais, atkartojant Palangoje ant Birutės kalno 14-15 a. buvusios dangaus šviesulių stebyklos sistemą, remiantis V. Žulkaus stebyklos liekanų tyrinėjimų medžiaga. Tai reiškia, kad alkas yra ne laisva fantazija, o bandymas materializuoti realiai tirtą pajūrio sakralinį kraštovaizdį.
12 ąžuolinių stulpų, dievų vardai ir Patrimpo sostas
VLE nurodo, kad alkoje įrengta 12 ąžuolinių skulptūrinių stulpų (architektas Saulius Manomaitis, 2003 m. už projektą apdovanotas J. A. Zavišos fondo prizu; skulptorius Virgilijus Vaičiūnas). Vienuolika jų skirti baltų dievams ir deivėms: Perkūnui, Patrimpui, Patului, Aušrinei, Žemynai, Austėjai, Ladai (meilės ir grožio deivei), Ondeniui (vandenų dievui), Velniui (pelkių, požemio dievui), Mėnuliui (nakties šviesos dievui) ir Saulei (Mėnulio žmonai).
Dvyliktas stulpas vadinamas Patrimpo sostu - tai pagonių sakykla, prie kurios atsistojus sakomos kalbos. Skulptūros sukurtos pagal Šventosios gyvenviečių archeologinių ekspedicijų (vadovė R. Rimantienė) metu surastą 5000 metų senumo, 2 m aukščio medinį stulpą su išskaptuota pelėdos bruožų deivės kauke, todėl vietos vaizdiniai turi gilią archeologinę šaknį.
Saulės šešėliai ir kalendorinės šventės
Alkas veikia kaip kalendorius. VLE nurodo, kad pagal Saulei leidžiantis stulpų metamus šešėlius galima nustatyti švenčių datas, o alkoje minimos šventės: Rasos, Kalėdos, Užgavėnės, Naujieji Metai (kovo 21-23 d.), Jorė, deivės Mildos šventė, lygiadieniai ir Žolinė. Tai nereiškia, kad kiekvienas lankytojas vietoje lengvai atliks tikslius astronominius skaičiavimus.
Daug svarbiau suprasti principą: pajūryje, kur horizontas labai aiškus, saulėlydžio padėtis per metus keičiasi, o stulpų išdėstymas leidžia šį virsmą paversti matomu kalendoriniu ženklu. Dėl to vieta ypač suprantama vakarėjant, todėl alką geriausia lankyti prieš saulėlydį.
Ar tai sena šventvietė, ar atkūrimas
Čia būtina atskirti du sluoksnius. Senasis, archeologiškai dokumentuotas sluoksnis yra Palangos Birutės kalnas ir Palangos piliakalnis su šventviete. Šventosios Žemaičių alkas yra 1998 m. atkūrimo ir interpretacijos vieta, sukurta remiantis Birutės kalno tyrimų duomenimis ir šiuolaikiniu baltų kultūros judėjimu.
VLE pasakoja ir techninę vietos istoriją: negavus leidimo atkurti šventvietę ant Birutės kalno, tinkama vieta surasta 19 a. supustytame antros eilės kopagūbryje, ant kopos šiauriniame Šventosios krante; kopa atvežtiniu gruntu paaukštinta ir jai suteiktas Birutės kalną primenantis siluetas. Laikui bėgant į gruntą įkasti stulpų galai sunyko, todėl 2017 m. pastatyti nauji stulpai, pakelti virš žemės ant įbetonuotų metalinių virbų. Tai patvirtina, kad kalbama apie XX-XXI a. atkūrimą, o ne nepertraukiamą viduramžių šventyklą.
Kaip lankyti Žemaičių alką
Vieta yra atvira lauko erdvė, todėl jai nereikia ilgo vizito. Dažniausiai pakanka 20-45 minučių: apeiti stulpus, perskaityti jų vardus, pasižiūrėti į jūros ir kopos kryptį, o jei įmanoma - pasilikti iki saulėlydžio.
Kadangi alkas stovi pajūrio kopų aplinkoje, svarbu laikytis takų, nelipti per jautrią augmeniją ir nelaikyti stulpų žaidimų įrenginiais. Geriausias maršrutas yra lėtas: Šventoji, alko kopa, pajūrio takas ir tada platesnis Palangos kultūros kelias per Birutės parką.
