
- Vieta
- Palangos miesto savivaldybė
- Regionas
- Palanga
- Tipas
- nemokamas beveik 2 ha šiuolaikinių interaktyvių skulptūrų parkas lietuvių tautosakos tema
- Adresas
- S. Daukanto g. 24A, Palanga
- Koordinatės
- 55.91281, 21.05822
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min.; su mažais vaikais ir klausantis visų veikiančių įrašų gali prireikti ilgiau
- Geriausias metas
- šviesus ramus rytas ar popietė visais metų laikais; po lietaus metalas, medis ir laipiojimo paviršiai gali būti slidūs
Palangos pasakų parkas, Lietuviškų pasakų parkas, Interactive Lithuanian Fairy Tale Park
Septyni kūriniai, o ne paprasta vaikų žaidimų aikštelė
Parkas įkurtas beveik 2 ha pušyne adresu S. Daukanto g. 24A, tarp S. Daukanto bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių, šalia Birutės parko ir Antano Mončio meno muziejaus. Pagrindiniai takai jungia septynias skulptūras, todėl visa ekspozicija apeinama be ilgo žygio, tačiau ją verta lankyti kaip mažą šiuolaikinio meno parodą po atviru dangumi, ne kaip karuselių ar standartinių laipynių parką.
Lietuvių menininkų ketvertas sukūrė pirmąjį branduolį: Andrius Petkus - raudoną vielinę „Lapę ir ąsotį“, Algis Kasparavičius - iš nerūdijančio plieno suvirintus vilko nasrus su judinama ašaka „Seku seku pasaką“, Gediminas Mažintas - dirbtinio granito namelį „Pupa“, o Rolandas Šmitas - vėjo judinamą „Saulę ir Mėnulį“.
Vėliau rinkinį iki septynių papildė Latvijos menininkų Agnesės Rudzitės „Eglė ir Žaltys“ bei Kristo Zarinio „Dangus griūva“, taip pat Povilo Butkevičiaus iš medžio išdrožtas alyvų spalvos oželis „Turėjo bobutė žilą oželį“. Tai tikslus dabartinio rinkinio skaičius; 2016 m. planuose minėtos būsimos skulptūros ne visos buvo įgyvendintos.
Kaip skulptūros pasakoja, juda ir kviečia žaisti
Interaktyvumas kiekviename kūrinyje suprastas skirtingai. „Saulėje ir Mėnulyje“ judesį kuria vėjas, sukdamas vėjarodę ir supdamas dangaus kūnus; „Pupos“ namelyje grindis pakeičia tinklas, stogą pramuša pupa ir baltas debesėlis, o pirminiame sumanyme trys sukiojamos ankštys skleidė skirtingus garsus.
„Lapės ir ąsočio“ vielinis kūnas leidžia matyti pušyną kiaurai, o milžiniškas indas ant galvos vienu vaizdu perteikia pasakos lūžį: pieną išlakusi lapė įstringa ąsotyje ir, mėgindama jį paskandinti, pražudo save. „Seku seku pasaką“ istoriją paverčia ne pažodiniu personažo portretu, o dideliais nasrais ir lankytojo sukiojamais žuvies ašakos nareliais.
Ant medinio oželio galima atsisėsti, kituose kūriniuose - suptis, laipioti ar pasukti tam skirtą dalį, tačiau leidimas liesti nėra leidimas viską naudoti kaip sporto įrangą. Prieš leisdami vaikui lipti patikrinkite šlapią ar įkaitusį paviršių, sujungimus ir vietoje esančius ženklus; jei dalis aptverta ar nejuda lengvai, jos neverskite.
Pasakų tekstai ir balsas lietuviškai bei angliškai
Prie kiekvienos skulptūros įrengtas stendas su pasakos tekstu lietuvių ir anglų kalbomis. Paspaudus kalbos mygtuką, istorija turėtų skambėti Ingos Valinskienės balsu; ši detalė parką paverčia ne vien vaizdų rinkiniu, o maža klausymosi ir skaitymo stotele, tinkama ir lietuviškai nekalbantiems vaikams.
Garso sistema veikia lauke jau nuo 2016 m., todėl jos negalima laikyti nuolat garantuojama paslauga. 2025-2026 m. Google atsiliepimuose lankytojai mini, kad dalis mygtukų ar kalbų kartais neveikia; pradėkite nuo lentelės, o garsą laikykite papildymu. Apie gedimą verta pranešti Palangos savivaldybei ar turizmo informacijos centrui, ne spausti mygtuką jėga.
Su vaikais geriausiai veikia trumpas ritualas: pirmiausia atspėti pasaką iš formos, tada perskaityti arba išklausyti tekstą ir galiausiai surasti, kuri skulptūros detalė atitinka svarbiausią siužeto įvykį. Taip septyni objektai nevirsta greitu fotografavimosi sąrašu, o liaudies pasakos susiejamos su medžiaga, judesiu ir priežasties bei pasekmės ryšiu.
2016 m. atidarymas ir rinkinio augimas
Palangos savivaldybė parką atidarė 2016 m. rugpjūčio 6 d., prieš tai sutvarkiusi buvusią rekreacinę erdvę: paklojo naujus takus, įrengė apšvietimą, suolus ir kitą mažąją architektūrą. Projekto idėją inicijavo meras Šarūnas Vaitkus, o meninę dalį kuravo skulptorius Andrius Petkus; kūrinius rėmė savivaldybės įmonės ir vietos verslai.
Atidarymo savaitgalį pristatyti keturi pirmieji darbai - „Lapė ir ąsotis“, „Seku seku pasaką“, „Pupa“ bei „Saulė ir Mėnulis“. Iki 2017 m. atsirado trys vėlesni kūriniai, todėl parkas tapo tarptautiniu mažu rinkiniu: lietuvių liaudies pasakas čia interpretuoja ne tik penki Lietuvos, bet ir du Latvijos menininkai.
2022 m. savivaldybė parke ir greta esančioje A. Baranausko alėjoje įrengė papildomų žibintų. Apšvietimas leidžia saugiau pereiti erdvę tamsesniu metu, bet nepadaro skulptūrų laipiojimo vienodai saugaus naktį, per lijundrą ar po audros; geriausiam meno, stendų ir vaikų judėjimo matomumui rinkitės dieną.
Nemokamas lankymas, takai ir sąžiningi lūkesčiai
Tai atvira miesto erdvė be bilietų kasos ir vartų, todėl lankymas nemokamas, o Maps įraše nurodoma, kad parkas atviras visą parą. Atskiras darbuotojas prie kiekvieno kūrinio nebudi ir suplanuotų pasakojimų seansų kasdien nėra; už vaikų priežiūrą, pasirinktą sąveiką ir elgesį pušyne atsako lydintis suaugusysis.
2016 m. įrengti kietos dangos takai ir suolai padeda judėti su vaikišku ar neįgaliojo vežimėliu, tačiau ne visos skulptūros ir jų žaidimo elementai yra bebarjeriai. Oficialiame apraše nerasta pritaikyto tualeto, lytėjimo žemėlapio ar nuolatinės pagalbos paslaugos, todėl konkrečius poreikius derinkite iš anksto ir parko nesupainiokite su aptarnaujamu vidaus muziejumi.
Geriausias maršrutas prasideda nuo S. Daukanto gatvės, lėtai apveda visus septynis kūrinius ir baigiasi prie Antano Mončio muziejaus arba Birutės parko. 2026 m. liepą konkreti Google Maps žyma turėjo 4,7 balo iš 5 pagal maždaug 878 atsiliepimus; aukštas įvertinimas dera su nemokama kultūrine patirtimi, bet garso mygtukų būklę vertinkite pagal apsilankymo dieną.









