Lietuviški tradiciniai patiekalai
Auselės
Auselės Lietuviškoje virtuvėje yra variantinis pavadinimas: juo gali būti vadinami maži ausies formos virtinukai su grybais ar kitu įdaru, o kai kur ir saldūs ploni kepti kepiniai, artimi žagarėliams. Todėl puslapis aiškina abu vartojimus, receptui pasirinkdamas grybų auseles.

Patiekalas ir jo paveldo kontekstas
- Kategorija
- Tešlos patiekalai
- Tipas
- maži ausies formos virtinukai arba saldūs kepiniai
- Paveldo būsena
- variantinė tradicija
- Kontekstas
- Miltinė tešla, grybų įdaras, maži virtinukai, Kūčių stalas, žagarėlių tipo saldžios auselės
Ausytės, Grybų auselės, Maži virtinukai
Kodėl auselės kelia painiavą?
Auselės nėra vienas griežtai standartizuotas patiekalas. Pavadinimas remiasi forma: mažas tešlos gaminys primena ausį.

Dalis Lietuviškų receptų šiuo vardu vadina saldžius keptus kepinius, artimus žagarėliams. Tačiau šalia koldūnų ir virtinių prasminga kalbėti apie mažus įdarytus virtinukus.
Grybų auselės
Grybų auselės ypač tinka pasninko, Kūčių ar žiemos sriubų kontekstui. Džiovinti grybai suteikia stiprų aromatą, todėl įdarui nereikia daug priedų. Pasak kulinarinio paveldo apžvalgų, auselės – tai grybais įdaryti maži virtinukai, primenantys paršiuko auseles; jos ypač tinka Kūčių stalui ir tradiciškai patiekiamos burokėlių giroje.
Lietuviškoje pasninko virtuvėje džiovinti miško grybai dažnai pakeičia mėsos sodrumą. Todėl mažos auselės su grybais yra logiškas tos pačios grybų, virtinių ir sriubų tradicijos tęsinys, nors pats pavadinimas vartojamas nevienodai.
Jos gali būti patiekiamos vienos su sviestu, bet labai gerai veikia ir skaidrioje grybų ar burokėlių sriuboje.
Saldžios auselės
Saldžios auselės paprastai yra plonos tešlos kepiniai, verdami aliejuje ir apibarstomi cukraus pudra. Tokiu atveju jos artimesnės žagarėlių tradicijai.
Todėl rašant ar ieškant recepto svarbu patikslinti: auselės virtinukai ar auselės kepiniai.
Forma ir dydis
Auselės turi būti mažos. Didelis gaminys jau labiau primena virtinį, o ne auselę.
Sandarus kraštų užspaudimas svarbus, nes grybų įdaras verdant lengvai išbyra, jei tešla blogai suklijuota.
Receptas
Kaip gaminamos auselės?
Auselės su grybais
Grybų auselės gaminamos kaip maži virtinukai: plona tešla, stipraus skonio džiovintų grybų įdaras ir sandariai užspausta ausies forma. Jos gali būti patiekiamos su sviestu arba dedamos į skaidrią sriubą.
Ingredientai
Gaminimas
- Džiovintus grybus pamirkykite, išvirkite ir smulkiai sukapokite. Skystį galima pasilikti sriubai.
- Svogūną pakepinkite svieste, sumaišykite su grybais, druska ir pipirais. Įdarą atvėsinkite.
- Iš miltų, kiaušinio, vandens ir druskos užminkykite tešlą. Palikite pailsėti.
- Plonai iškočiokite, išspauskite mažus apskritimus, dėkite nedaug įdaro, užlenkite ir sujunkite kampus į auselės formą.
- Virkite pasūdytame vandenyje arba sriuboje, kol iškyla ir dar kelias minutes.
Pastabos
Auselės turi būti mažos, todėl įdaro dedama mažiau nei į įprastus virtinius.
Jei ieškote saldžių auselių, jų tešla ir kepimo būdas artimesni žagarėliams.
Susiję puslapiai apie auseles
Auselės: dažniausi klausimai
Kas yra auselės?
Tai variantinis pavadinimas. Jis gali reikšti mažus ausies formos virtinukus su įdaru arba saldžius plonus kepinius, artimus žagarėliams.
Kodėl šiame puslapyje receptas su grybais?
Nes auselės šalia koldūnų ir virtinių geriausiai suprantamos kaip maži įdaryti tešlos virtinukai, o grybų įdaras yra tradiciškai tinkamas pasninko stalui.
Ar auselės tinka Kūčioms?
Grybų auselės gali tikti Kūčių stalui, jei tešla ir patiekimas parenkami pagal pasninko taisykles.
Kuo auselės skiriasi nuo koldūnų?
Jos paprastai mažesnės ir formuojamos sujungiant kampus į ausies formą. Koldūnai dažnai būna didesni ir su mėsos įdaru.
Ar galima naudoti šviežius grybus?
Galima, bet džiovinti miško grybai duoda stipresnį skonį ir geriau tinka mažam įdarui.
Kodėl auselės atsiveria verdant?
Kraštai gali būti per miltuoti arba per sausai užspausti. Padeda juos patepti vandeniu ir neperkrauti įdaru.
Ar saldžios auselės yra tas pats kaip žagarėliai?
Dažnai jos labai artimos žagarėliams, bet pavadinimai ir formos skiriasi pagal šeimos ar regiono vartoseną.

