- Vieta
- Buivydų kaimas, Dūkštų seniūnija, Vilniaus rajono savivaldybė
- Regionas
- Vilniaus rajonas
- Tipas
- valstybės saugomas piliakalnis su papėdės gyvenviete ir apžvalgos vieta Dūkštos slėnyje
- Adresas
- Buivydų k., Dūkštų sen., Vilniaus r.
- Koordinatės
- 54.82277, 24.94041
- Kiek skirti laiko
- apie 45-75 min. atskiram piliakalnio sustojimui; apie 2,5-3 val. visam 5 km Dūkštos pažintiniam takui
- Geriausias metas
- sausa šviesi diena nuo vėlyvo pavasario iki rudens; po lietaus statūs šlaitai, laiptai ir takai gali būti slidūs
Buivydų piliakalnis su gyvenviete, Buivydų piliakalnis prie Dūkštos
Kuris Buivydų piliakalnis yra Dūkštos pažintiniame take
Šis lankomas objektas yra Buivydų kaime, Neries regioniniame parke, ties 54.8227736, 24.9404065. Smeigtukas žymi šiaurinėje piliakalnio dalyje įrengtą apžvalgos vietą, o ne automobilių stovėjimo aikštelę. Privažiuodami vadovaukitės parko rodyklėmis ir nepalikite automobilio ant siauro kelio ar privačioje valdoje.
Buivydų vardas žemėlapiuose gali klaidinti. Maždaug už 400 m į šiaurę yra Bradeliškių piliakalnis, o į rytus registruotas kitas archeologinis objektas, vadinamas Buivydų piliakalniu II arba Vėjo kalnu. Dar vienas Buivydų piliakalnis yra Anykščių rajone. Dūkštos tako lankytojams skirtas šis pagrindinis piliakalnis, kurio Kultūros vertybių registro kodas yra 5657.
Vietą galima aplankyti atskirai arba įtraukti į Dūkštos pažintinį taką. Atskiram pakilimui, panoramai ir reljefo apžiūrai skirkite 45-75 minutes. Oficialus 5 km maršrutas turi daug pakilimų ir nusileidimų, todėl su sustojimais saugiau planuoti apie 2,5-3 valandas.
Natūralią apsaugą sustiprino terasa, trys grioviai ir trys pylimai
Piliakalnis įrengtas aukštumos šiaurinio krašto kyšulyje. Dūkštos ir mažesnio upelio slėniai bei šaltinio ir polydžio vandenų maitinama griova saugojo jį iš kelių pusių. Nuo Dūkštos pusės šlaitai siekia apie 40 m, nuo mažesnio slėnio - apie 25 m, todėl kalva geriausiai suvokiama žvelgiant ne vien į viršų, bet ir žemyn į slėnio gylį.
Rytinio šlaito viduryje piliakalnio įrengėjai suformavo maždaug 7 m pločio terasą ir dirbtinai pastatino viršutinę šlaito dalį. Pietuose, kur natūralių kliūčių buvo mažiau, iškasti trys grioviai ir tarp jų supilti trys pylimai. Aukščiausias, ties aikštelės pakraščiu esantis pylimas yra apie 5 m aukščio ir 15 m pločio.
Tikruose vietos vaizduose šis pylimas atrodo kaip aukšta apvali žalia ketera su tiesiai į viršų kylančiais mediniais laiptais. Tai ne pilies sienos rekonstrukcija, o priėjimas per autentišką žemės įtvirtinimo reljefą. Nuo tako nenukrypkite, nes trumpinant kelią ar leidžiantis stačiu šlaitu ardomas saugomas paviršius.
Kodėl šaltiniuose piliakalnio aikštelė aprašoma skirtingais skaičiais
VLE piliakalnio viršų aprašo kaip dvi dalis, kurias skiria 10 m ilgio pylimas. Pietinė aikštelė nurodoma 11 x 25 m dydžio, šiaurinė - ovali, 38 x 20 m. Skiriamojo pylimo aukštis nuo pietinės pusės siekia 6,5 m, o nuo šiaurinės - 4,5 m.
Oficialus parko aprašymas daugiau dėmesio skiria šlaito terasai ir pietinei trijų griovių bei trijų pylimų gynybos linijai. Šie du aprašymai vienas kito nepakeičia: vienas skaido viršutinę aikštelę, kitas aiškina išorinę gynybą ir šlaitus. Todėl nereikėtų skirtingų matmenų sudėti į vieną tariamą bendrą aikštelę.
Aikštelėje verta paeiti lėtai ir stebėti aukščio pokyčius. Šiaurinė apžvalgos vieta įrengta virš aukšto šlaito, iš jos atsiveria Dūkštos slėnis Bradeliškių ir Karmazinų piliakalnių kryptimi. Lapams nukritus reljefas matomas aiškiau, tačiau šlapi laiptai ir atviros briaunos reikalauja daugiau atsargumo.
IV-VIII amžiaus keramika yra tvirtesnis įrodymas už vaizdingas pilies legendas
1970 ir 1979 m. piliakalnis buvo žvalgomas, o 2008 m. Gintauto Vėliaus vadovaujami archeologai atliko tyrimus. Rasta rankomis lipdytos nežiestos keramikos lygiu ir grublėtu paviršiumi. Šukės datuojamos IV-VIII a. ir patvirtina, kad vieta buvo naudojama gerokai anksčiau už bendrą VLE pateikiamą antrojo tūkstantmečio pradžios piliakalnio datavimą.
Į pietus nuo piliakalnio registruota senovės gyvenvietė. VLE Buivydų ir Bradeliškių piliakalnius sieja su gynybine sistema tarp Kernavės ir Vilniaus. Tai archeologijos bei kraštovaizdžio interpretacija, o ne konkretaus Buivydų mūšio kronika: patikrintuose šaltiniuose neišliko pilies vardas, tikslus medinių pastatų planas ar dokumentuota čia vykusio mūšio data.
Keramikos radinių nereikia ieškoti patiems. Piliakalnis ir gyvenvietė yra saugomi archeologiniai objektai, todėl negalima kasti, naudoti metalo ieškiklio, rinkti radinių ar kurti laužo. Pamatę atsidengusį galimą archeologinį daiktą jo nejudinkite ir praneškite paveldo specialistams.
Lankymui padėjo 2011-2012 metų tvarkymo darbai, bet tai išlieka status gamtos takas
Neries regioninis parkas nurodo, kad 2011 m. Buivydų ir Bradeliškių piliakalniai buvo sutvarkyti bei pritaikyti lankymui, o 2012 m. įrengtas privažiavimo kelias. Šiaurinėje dalyje virš šlaito įrengta apžvalgos vieta, tačiau tikslus žemėlapio smeigtukas nėra pažadas, kad transportu galima privažiuoti iki pat viršūnės.
Atskiras piliakalnio darbo laikas, kasa ar privalomas bilietas oficialiuose puslapiuose neskelbiami. Pirmą kartą lankykitės šviesiu metu ir prieš kelionę patikrinkite parko pranešimus, nes po liūčių, potvynio, audrų ar priežiūros darbų tako būklė gali pasikeisti.
Laiptai, šaknys, aukšti šlaitai ir ilgojo maršruto aukščio skirtumai nėra bebarjerė aplinka. Po lietaus avėkite neslystančią avalynę, vaikus laikykite atokiau nuo briaunų, o judėjimo sunkumų turintiems lankytojams konkrečias priėjimo sąlygas verta pasitikslinti oficialiame parko šaltinyje.
