Aukštadvario piliakalnis: Pilaitės kalva tarp Verknės ir ežero

Pilaitė tarp Verknės ir ežero

Aukštadvario piliakalnis stūkso miestelio pietvakariniame pakraštyje, Verknės kairiajame krante. Iš šiaurės kalvą juosia upė, o pietryčiuose telkšo Pilaitės, dar vadinamas Zambelio, ežeras. Tokia vieta leido stebėti vandens kelius ir iš trijų pusių pasikliauti natūraliomis kliūtimis.

Piliakalnio šlaitai siekia 9-15 m. Ovalios aikštelės matmenys yra apie 80 x 50 m, jos pakraščiuose likę 0,5-1,5 m aukščio pylimo pėdsakų. Viršuje verta apeiti visą aikštelę: iš vieno taško lengva nepastebėti, kaip kalvos forma ir vandens telkiniai veikė gynybą.

Ką atskleidė 1957-1960 m. tyrimai

Istorijos instituto archeologai, vadovaujami Vytauto Daugučio, ištyrė 958 kv. m piliakalnio aikštelės ir apie 2400 kv. m papėdės gyvenvietės. Tai nebuvo vien nedidelė žvalgyba - tyrimai leido atskirti kelis labai skirtingus vietos naudojimo etapus.

Ankstyviausiame, II-I a. pr. Kr. sluoksnyje aptikta medinės gynybinės užtvaros, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų liekanų, akmeninių kirvukų, kaulinių įrankių bei brūkšniuotosios keramikos. I-IV a. sluoksnis išsiskyrė ilgo stulpinės konstrukcijos pastato pėdsakais, metaliniais dirbiniais ir skirtingai apdirbta keramika.

Papėdės gyvenvietėje rastos metalo lydymo krosnelių liekanos, o Saugoma.lt taip pat mini juvelyro dirbtuvę, papuošalus, strėles ir ietigalius. Radiniai rodo ne vien gynybą, bet ir amatus, maisto ruošimą bei kasdienį gyvenimą; jie saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Medinė pilis ir vėlesnis dvaras

X-XIV a. gynybiniai įrenginiai buvo sustiprinti. Pylimo vidinėje pusėje archeologai aptiko šešių rentininių medinių pastatų liekanų, metalo dirbinių, keramikos, gyvūnų kaulų ir suanglėjusių javų grūdų. Dalis pastatų buvo gyvenami, todėl pilį verta įsivaizduoti kaip veikiančią bendruomenės erdvę, o ne vien tuščią stebėjimo postą.

VLE nurodo, kad viršutiniame kultūriniame sluoksnyje rasta XV-XVII a. medinių dvaro pastatų liekanų. Saugoma.lt šį etapą sieja su didžiojo kunigaikščio dvaru ir Aukštadvario vardo raida. Tai dokumentuoti archeologiniai bei istoriniai duomenys, o ne piliakalniams įprastas padavimas.

Kaip vietoje skaityti reljefą

Pirmiausia ieškokite likusių pylimų ir palyginkite labiau pažeidžiamą priėjimo pusę su Verknės bei ežero saugomais šlaitais. Tada pereikite aikštelę išilgai - 80 m ilgis padeda pajusti, kiek pastatų ir veiklos galėjo sutalpinti viršutinė teritorija.

Kultūrinis sluoksnis yra saugomos vertybės dalis. Nekaskite, neimkite radinių, nevažiuokite ant kalvos ir nekirskite šlaitų naujais takais. Net nedidelis grunto ardymas gali sunaikinti kontekstą, kuris archeologams yra svarbesnis už pavienį daiktą.

Praktinis apsilankymas ir dabartinis vertinimas

Žemėlapio smeigtukas žymi patį piliakalnį, o ne garantuotą automobilių stovėjimo vietą. Atvykę vadovaukitės vietos ženklais ir neužstatykite privažiavimo. Natūralūs šlaitai po lietaus gali būti slidūs, todėl rinkitės batus su geru padu ir vaikus prie statesnių kraštų prižiūrėkite.

Tai lauko archeologinis objektas be bilietų kasos. Organizuotų renginių, tvarkymo darbų ar pasikeitusio priėjimo informaciją prieš kelionę tikrinkite oficialiame saugomų teritorijų puslapyje. 2026 m. liepos 27 d. Google Maps kortelėje vieta turėjo 4,7 balo iš 5 ir 545 atsiliepimus; šis rodiklis yra kintantis.