Maišiagala, Vilniaus rajono savivaldybė
Vilniaus rajonas
Piliakalnis su papiliu ir papėdės gyvenviete
Algirdo g., Maišiagala, Vilniaus rajonas
54.87200, 25.06300
30-60 min. (su paminklu)
nuo vėlyvo pavasario iki rudens, sausu oru, kai patogu kopti laiptais ir matosi apylinkės
Bonos pilis
Maišiagalos piliakalnis: Vilnių sergėjusi pilis
Maišiagalos piliakalnis stūkso Maišiagalos pakraštyje, ant dešiniojo Dūkštos upės kranto, su stačiais 14-18 m aukščio šlaitais. Liaudyje jis vadinamas Bonos pilimi - tai folklorinis pavadinimas, neturintis tikro istorinio ryšio su karaliene Bona Sforca. XIV a. čia stovėjo medinė Maišiagalos pilis, priklausiusi vidiniam Vilnių sergėjusių pilių žiedui ir sauganti miestą iš šiaurės.
Piliakalnis pradėtas naudoti dar I tūkstantmečio pradžioje, vėliau apleistas, o II tūkstantmečio pradžioje vėl įrengtas - tuomet aikštelė buvo padidinta. Tai liudija ilgą, kelis tūkstantmečius trukusią vietos istoriją.
Pilies istorija ir kovos su ordinu
Medinė Maišiagalos pilis dokumentuose minima 1365 ir 1390 m. 1365 m. rugpjūčio pabaigoje ją puolė ir sudegino nuo Vilniaus žygiavusi Vokiečių ordino kariuomenė; po gaisro pilis buvo sustiprinta - pagilintas papėdės griovys, aikštelė padengta iki 2 m storio molio sluoksniu. 1390 m. pilis vėl puolė ordinas.
Maišiagala buvo svarbi ir kaip miestelis: jos vardas minimas Vokiečių ordino karo kelių aprašymuose, o 1387 m., per Lietuvos krikštą, čia įkurta viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parapijų.
Algirdas ir 2002 m. paminklas
Maišiagala glaudžiai siejama su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Algirdu. Pasak istorijos šaltinių, 1377 m. Algirdas buvo sudegintas pagal senąsias lietuvių apeigas miške netoli Maišiagalos. Vis dėlto šią vietą verta vertinti atsargiai: dalis šaltinių kremavimo vietą sieja su Maišiagala, kiti - su Vilniaus Šventaragio slėniu, o tyrėjai dėl tikslios vietos tebediskutuoja. Todėl tai geriau suprasti kaip tradiciją, o ne įrodytą faktą, ir tikrai ne kaip žūtį ant paties piliakalnio.
Piliakalnio papėdėje 2002 m., minint Algirdo mirties 625-ąsias metines, pastatytas paminklas - akmenų kompozicija, kurią sukūrė skulptorius Domas Čiapas. Tai vienas svarbiausių vietos akcentų, primenantis kunigaikščio atminimą.
Piliakalnio matmenys ir tyrimai
Piliakalnio aikštelė ovali, apie 40 x 65 m dydžio. Ją gynė įspūdinga įtvirtinimų sistema: papėdėje - 360 m ilgio, 30 m pločio ir 4 m gylio griovys, už jo - 270 m ilgio ir 4 m aukščio pylimas; šiaurės rytuose būta papilio. Į šiaurę ir pietvakarius nuo piliakalnio plytėjo apie 1 ha papėdės gyvenvietė.
Piliakalnis sistemingai tyrinėtas 1971-1973 m., tyrimams vadovavo archeologė Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Aptiktas iki 5,4 m storio kultūrinis sluoksnis su trimis horizontais - nuo I tūkstantmečio pradžios brūkniuotosios keramikos iki XIV a. degėsių, susidariusių ordinui sudeginus pilį. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Kaip aplankyti ir ką dar pamatyti
Į piliakalnio viršų veda laiptai, viršuje įrengta apžvalgos aikštelė ir poilsiavietė. Apžiūrai kartu su Algirdo paminklu dažniausiai pakanka 30-60 min. Tai atviras, laisvai lankomas objektas.
Apsilankymą verta praplėsti Maišiagalos miestelio paveldu: netoliese yra XIX a. bažnyčia, klasicistiniai Houvaltų dvaro rūmai (dabar etnografijos muziejaus padalinys) ir kunigo Juzefo Obrembskio muziejus. Su jais piliakalnis sudaro patogų pusės dienos maršrutą.
