Alytus, Alytaus miesto savivaldybė
Dzūkija
Piliakalnis su papėdės gyvenviete - miesto pradžios vieta
Nemuno ir Alytupio santaka, Alytaus senamiesčio pakraštys
54.39690, 24.07900
30-45 min. (1,5-2 val. su tiltu ir senamiesčiu)
nuo vėlyvo pavasario iki rudens; statūs šlaitai būna slidūs po lietaus
Vienuolyno kalnas, Joninių kalnas, Švento Jono kalnas
Alytaus piliakalnis: miesto pradžia
Alytaus piliakalnis stūkso prie Nemuno ir Alytupio santakos, senamiesčio pakraštyje, dešiniajame Nemuno krante. Tai miesto pradžios vieta: būtent čia, prie viduramžiais stovėjusios Alytaus pilies, ėmė augti miestas. Liaudyje piliakalnis dar vadinamas Vienuolyno, Joninių arba Švento Jono kalnu.
Piliakalnis nedidelis, bet jo reikšmė istorinė ir simbolinė. Nuo stačiašlaičio kalno atsiveria plati Nemuno slėnio panorama, todėl jį patogu derinti su gretimu Baltosios rožės tiltu ir senamiesčiu.
Medinė pilis ir kovos su ordinu
Ant piliakalnio XIII-XIV a. stovėjo Alytaus medinė pilis. Su Merkinės, Nemunaičio, Punios, Birštono ir Kauno pilimis ji sudarė gynybinę liniją, saugojusią kelius į Trakus ir Vilnių nuo Vokiečių ordino. Pro Alytų ėjo pagrindinis kryžiuočių karo kelias į pietų Lietuvą, todėl kraštas buvo dažnai puldinėjamas.
Pirmą kartą Alytus paminėtas 1377 m. - Vygando Marburgiečio kronikoje, kaip karinis, ūkinis ir administracinis centras; tais pačiais metais piliakalnyje stovėjusią medinę pilį buvo užėmę kryžiuočiai. 1382 m., pasak kronikos, ordino maršalas Kunas fon Hatenšteinas suskaidė kariuomenę į tris dalis ir puolė Punią, Alytų bei Birštoną. 1387 m. Alytaus miestelis minimas Jogailos dokumente.
Piliakalnio matmenys ir radiniai
Piliakalnio aikštelė keturkampė, apie 25 x 15 m dydžio. Šlaitai statūs, apie 20-25 m aukščio (rytinis žemesnis); rytiniame pakraštyje supiltas pusapskritis 40 m ilgio ir 2,5 m aukščio pylimas. Iš trijų pusių kalną riboja Alytupio slėnis, Nemunas ir gilios daubos.
Papėdės gyvenvietė datuojama I tūkstantmečio antrąja puse ir XI-XIV a. 1985-1986 m. archeologai (vadovas E. Svetikas) ištyrė apie 240 kv. m gyvenvietės ploto ir aptiko VII-XII a. kultūrinį sluoksnį su lipdyta ir žiestąja keramika. Piliakalnis įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Vienuolyno ir Joninių kalnas
Su piliakalniu susiję ir kiti vardai bei pasakojimai. Joninių (Švento Jono) kalno vardas sieja vietą su vasaros saulėgrįžos švente, todėl čia ypač jauku apsilankyti per Jonines. Vardas Vienuolyno kalnas atėjo iš vėlesnės miesto istorijos.
Su Alytumi siejamas ir gražus padavimas apie karžygį Alytų bei Mirgrausėlę - jį verta suprasti kaip tautosaką, o ne istoriją. Tokie pasakojimai praturtina vietą, bet neturėtų būti painiojami su dokumentuota pilies istorija.
Kaip aplankyti Alytaus piliakalnį
Piliakalnis yra atviras, laisvai lankomas objektas. 2017 m. aplink jį sutvarkyta poilsiavietė su pavėsinėmis, laužavietėmis, takais ir vaikų žaidimų aikštele, o atvėrus reginį geriau matyti Nemuno santaka. Pačiam piliakalniui dažniausiai pakanka 30-45 min.
Apsilankymą patogu derinti su Baltosios rožės tiltu, senamiesčiu ir paupio takais - taip susidaro 1,5-2 val. maršrutas. Statūs šlaitai po lietaus būna slidūs, todėl verta avėti patogią avalynę ir eiti esamais takais.
