Kelionės po Lietuvą
Miestų objektai ir sakralinis paveldas
Kataloge – 605 vietos
Senamiesčiai, aikštės, bažnyčios, vienuolynai ir miestų architektūros paminklai visoje Lietuvoje.
Paieška apima visas 605 kategorijos vietas.
Ši kategorija žemėlapyje →1–100 iš 605 · 1 puslapis iš 7
Aukštaitija
Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia yra veikianti raudonų plytų katalikų parapijos bažnyčia Adutiškyje, netoli Baltarusijos sienos.
Alantos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia yra viena ryškiausių mažo Aukštaitijos miestelio panoramų.
Aleksoto Šv. Kazimiero bažnyčia Antakalnio g. 35 yra veikianti parapijos vieta, kurioje greta matomi du skirtingi pastatai.
Alizavos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra XIX a. viduryje statyta medinė istorinė šventovė prie Vabalninko-Pandėlio kelio, dešiniajame Pyvesos krante.
Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia - aukščiausia dvibokštė neogotikinė bažnyčia Lietuvoje, kurios bokštai siekia 79 m. Statyta 1899-1909 m., ji yra…
Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas su Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia - vėlyvojo baroko ansamblis prie Šventosios upės Zarasų rajone.
Antalieptės vandens malūnas yra 1855 m. pastatytas akmeninis kanalo tipo malūnas Antalieptėje, prie Šventosios.
Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia - 1794 m. pastatyta medinė dvibokštė bazilika, kurios kompleksą papildo 1827 m. vartai ir varpinė.
Astravo dvaro sodybos tiltas-užtvanka yra 1860 m. pastatytas arkinis tiltas per Apaščios vandens kelią Biržuose.
Ateitininkų sąjungos rūmai Laisvės al. 13 yra vienas įdomiausių Kauno tarpukario architektūros lūžio objektų. 1926 m. pradėti kaip ateitininkų studentų…
Aukštesnioji technikos mokykla Kaune - Tvirtovės al. 35 stovintys Stasio Kudoko projektuoti 1937-1938 m. techninio švietimo rūmai.
Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia yra 1859-1860 m. pastatyta ir 1882 m. padidinta bebokštė neorenesansinė šventovė.
Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia yra balta 1882 m. mūrinė šventovė Baisogalos centre, netoli Kiršino.
„Baltų pasaulio medis“ yra 2005 m. Kupiškyje įrengta Henriko Orakausko skulptūra-fontanas.
Biržų evangelikų reformatų bažnyčia yra 1867-1874 m. pagal Rygos architekto Heinricho Schello projektą pastatyta neogotikinė raudonų plytų šventovė - Šiaurės…
Biržų Nepriklausomybės aikštė yra vieša atminties erdvė prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. 1931 m. čia pastatytas Roberto Antinio paminklas Žuvusiems už…
Biržų pėsčiųjų tiltas per Širvėnos ežerą - ilgiausias pėsčiųjų tiltas Lietuvoje (525 m), jungiantis Biržų miestą su Astravo dvaru; jis nutiestas per seniausią…
Biržų pilies tiltas – atkurtas medinis įvažiavimo tiltas per bastioninės tvirtovės gynybinį griovį į Biržų pilies vartus.
Biržų siaurojo geležinkelio kompleksu keliautojai vadina išlikusį stoties kiemą su medine 1922 m. stotimi, dviem prekių sandėliais, bagažine, depu, stoties…
Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią 1857-1861 m. pagal Lauryno Cezario Anikinio projektą pastatė grafas Jonas Tiškevičius.
Buvę Kauno centrinio pašto rūmai Laisvės alėjoje yra vienas svarbiausių tarpukario Kauno modernizmo pastatų: 1930-1932 m. Felikso Vizbaro projektuotas valstybės…
Buvusi Alantos sinagoga yra restauruotas XIX a. vidurio medinis žydų maldos namų pastatas.
Buvusio Slabados vandens malūno užtvanka kerta Nevėžį netoli Krekenavos.
Darbo rūmai Kaune, dabartinis Kauno kultūros centras, yra 1938-1940 m. suformuotas tarpukario darbininkų kultūros ir savišvietos centras.
Darsūniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra 1848-1853 m. statytas bokšto neturintis klasicistinis pastatas su atskira akmenine varpine. 1944 m.…
Dotnuvos vienuolyno ansamblis - Kėdainių krašto sakralinio paveldo vieta, kur 1701 m. įsteigto bernardinų vienuolyno ir 1773-1810 m. mūrinės bažnyčios istorija…
Dubingių Šv. Jurgio bažnyčia yra retas XXI a. sakralinės architektūros ir privačios mecenatystės pavyzdys.
Dubingių tiltas per Asvejos ežerą yra vienas atpažįstamiausių Asvejos regioninio parko objektų: 1934 m. inžinieriaus A. Rozenbliumo suprojektuotas medinis…
Dūkšto Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia yra balta medinė 1934-1936 m. statyta bažnyčia su aukštu vienu bokštu ir mažesniu stogo bokšteliu.
Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia yra 1886-1888 m. pastatyta raudonų plytų neoromaninė šventovė Dusetose, prie Sartų ežero pietinio kranto.
Fiziško auklėjimo rūmai Sporto g. 6 yra tarpukario Kauno sporto ir kūno kultūros valstybės projekto branduolys. 1932-1934 m. Vytauto Landsbergio-Žemkalnio…
Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia yra ryški geltona medinė šventovė Kėdainių rajone.
Hanzos pirklių linų sandėliu vadinamas KVR objektas oficialiai registruotas kaip Kupiškio linų sandėlis, unikalus kodas 2098.
Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Bažnyčios aikštėje išsiskiria vienu aukštu trikampiu bokštu ir dideliu kryžiumi.
Imbrado Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia pastatyta 1786-1787 m. Tai nedidelė medinė, klasicistinio ir liaudiško pobūdžio šventovė su viena nava, trimis altoriais…
Inturkės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra ilgos, nuo 1555 m. dokumentuojamos parapijos medinis centras.
Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia yra seniausio išlikusio miesto mūrinio ansamblio dalis dešiniajame Neries krante.
Jonavos Šv. apaštalo Jono bažnyčios koplyčia Chemikų g. 136 aptarnauja Rimkų ir aplinkinės parapijos gyventojus.
Jonavos tiltas yra žemas kelio tiltas per Nerį J. Ralio gatvėje, jungiantis Jonavos miesto krantines.
Joniškio sinagogų kompleksas - retas išlikęs vasarinės (Baltosios) ir žieminės (Raudonosios) sinagogų ansamblis miesto centre; restauruotos sinagogos veikia…
Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra miesto centro dominantė ir kelių šimtmečių statybos istoriją sauganti veikianti parapijos šventovė.
Josvainių kabantis tiltas per Šušvę yra siauras pėsčiųjų tiltas Josvainiuose, Kėdainių rajone.
Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra valstybės saugoma XVIII a. pabaigos vėlyvojo baroko šventovė, išsiskirianti ne atskiru vienuolyno pastatu, o pačiame…
Kabantis tiltas Vadaktėliuose yra 37 m ilgio medinis ant lynų kabantis pėsčiųjų tiltas per Nevėžį.
Kaišiadorių geležinkelio stoties vandens bokštas yra 1883 m. iškilęs geležinkelio paveldo statinys prie veikiančių bėgių.
Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedra - neogotikinė Kaišiadorių vyskupijos šventovė, baigta statyti 1932 m. ir 1936 m. konsekruota katedra.
Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra viena neįprasčiausių Lietuvos kaimo šventovių - nedidelė klasicistinė rotonda ant Kalvių ežero kranto.
Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškės vardu vadinamas Guronių kompleksas yra po jo mirties sukurtas memorialinis ir piligrimų ansamblis, o ne išlikęs…
Karkažiškės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra atskira kaimo šventovė Bažnyčios gatvėje, Karkažiškėje.
Karmėlavos Šv. Onos bažnyčia iš pirmo žvilgsnio labiau primena medinį gyvenamąjį namą negu tradicinę šventovę.
Kauko laiptai yra 1935-1936 m. suformuotas viešasis laiptų ir terasų ansamblis natūralioje Žaliakalnio griovoje tarp Žemaičių ir Aukštaičių gatvių.
Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras - 1932-1935 m. statyta ir iki šiol veikianti stačiatikių katedra prie Vytauto prospekto.
Kauno apskrities savivaldybės rūmai Vytauto pr. 91 yra vienas didžiausių tarpukario Lietuvos administracinių pastatų, 1932-1934 m. projektuotas Vytauto…
Kauno arkikatedra bazilika Vilniaus gatvėje yra pagrindinė Kauno arkivyskupijos šventovė ir vienas didžiausių Lietuvos gotikos sakralinių pastatų, siejamas su…
Kauno choralinė sinagoga E. Ožeškienės g. 13 yra 1872 m. pastatyta Ohel Jaakov sinagoga ir viena svarbiausių išlikusių Kauno žydų sakralinio paveldo vietų.
Muitinės gatvėje esanti Švč. Trejybės bažnyčia išaugo iš XVI a. Kauno liuteronų bendruomenės ir buvo pastatyta 1683 m. Vėlesni prieangiai, bokštas bei interjero…
Kauno evangelikų reformatų bažnyčia E. Ožeškienės g. 41 yra retas tarpukario modernistinės sakralinės architektūros pavyzdys. 1937 m. Karolio Reisono parengtas…
Kauno gatvė yra vienas aiškiausių išlikusių senojo Jonavos centro fragmentų.
Kauno IX fortas yra Kauno tvirtovės dalis, vėliau tapusi kalėjimu, NKVD perdavimo punktu ir nacių masinių žudynių vieta; šiandien tai muziejus ir viena…
Kauno klinikų kompleksas Eivenių g. 2 yra 1937-1939 m. pastatyta Vytauto Didžiojo universiteto ligoninė, iki šiol išlaikiusi pirminę gydymo, mokslo ir studijų…
Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Žaliakalnyje yra atskiras nedidelis raudonų plytų pastatas, kurio nereikėtų painioti su didžiąja Kristaus Prisikėlimo…
Kauno miesto ligonių kasos rūmai - 1933-1935 m. A. Mickevičiaus ir Miško gatvių kampe pastatytas Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir Antano Novickio projektuotas…
Kauno rotušė, vadinama Baltąja gulbe, yra Rotušės aikštės ašis ir vienas svarbiausių senojo Kauno savivaldos pastatų: XVI a. pradėta mūryti rotušė šiandien…
Kauno sporto halė Perkūno al. 5 yra 1939 m. pastatyta pirmoji Europoje specialiai krepšiniui projektuota arena.
Kauno Šv. Antano Paduviečio bažnyčia stovi Žaliakalnio Gričiupio dalyje, Radvilėnų prospekte.
Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, dažnai vadinama Soboru, yra vienas ryškiausių Laisvės alėjos ir Nepriklausomybės aikštės akcentų. 1890-1895 m.…
Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia - viena seniausių ir savičiausių gotikinių šventovių Lietuvoje, pasislėpusi mažame kiemelyje prie Laisvės alėjos.
Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) bažnyčia stovi Panerių g. 72, prie Vilijampolės miesto audinio ir Nemuno bei Neries santakos kraštovaizdžio.
Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia ir bernardinų vienuolynas prie Kauno pilies yra vienas seniausių Kauno sakralinių kompleksų: vėlyvosios gotikos raudonų plytų…
Kauno Šv. Kryžiaus bažnyčia prie Nemuno yra 1685-1700 m. iškilusi vienanavė brandžiojo baroko šventovė, kurios dvibokštį siluetą galutinai suformavo XIX a.…
Antakalnio kalvos šlaite stovinti Šv. Mikalojaus bažnyčia - viena seniausių ir originaliausių gotikinių Kauno šventovių.
Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčia dviem barokiniais bokštais dominuoja Rotušės aikštės pietinėje pusėje.
Kauno Šv. Vincento Pauliečio (Petrašiūnų) bažnyčia stovi R. Kalantos g. 38, rytiniame Kaune. 1932-1935 m. pastatyta Nikalojui Mačiulskiui priskiriamo projekto…
Kauno Švč. Trejybės bažnyčia A. Jakšto g. 1 yra 1624-1634 m. bernardinėms pastatyta vėlyvojo renesanso šventovė su gotikos tradicijos bruožais, šiandien…
Kauno Šventosios Dvasios (Šilainių I) bažnyčia yra ilga, šviesi moderni parapijos erdvė Milikonių gatvėje.
Kauno totorių mečetė - Totorių g. 6 Ramybės parke stovinti 1930-1932 m. pastatyta mūrinė mečetė, sukurta kaip Vytauto Didžiojo jubiliejaus laikų paminklas…
Kauno valstybinė filharmonija įsikūrusi buvusiuose Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos ir Seimo rūmuose - 1925-1929 m. Edmundo Fryko projektuotame…
Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčia, kauniečių vadinama Vytautine, laikoma seniausia Kauno bažnyčia ir vienintele lotyniško kryžiaus plano gotikine šventove…
Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra XIX a. istorizmo krypties mūrinė pseudobazilika Šaltinio g. 14, Kavarske.
Kavarsko šv. Jono šaltinis prie Šventosios - tufo versmė ir sena šventvietė, saugoma kaip hidrogeologinis Gamtos paveldo objektas ir vaizduojama miestelio…
Kazitiškio Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia yra 1906-1908 m. pastatyta neogotikinė mūrinė šventovė su dviem bokštais, žemesne apside ir trimis navomis.
Kėdainių Didžioji Rinka yra XVI a. pabaigoje suplanuota pagrindinė istorinio miesto prekybos aikštė, kurios dabartinėje vietoje archeologai aptiko ir ankstesnio…
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia yra viena seniausių ir didžiausių protestantų šventovių Lietuvoje.
Kėdainių minaretas - retas osmaniško stiliaus mūrinis bokštas buvusio dvaro parke, apie 1880 m. pastatytas generolo Eduardo Totlebeno Rusijos ir Turkijos karui…
Kėdainių rotušė yra viena iš trijų Lietuvoje išlikusių istorinių rotušių ir vienintelė iš jų, kurios pagrindinis architektūrinis pasakojimas siejamas su…
Kėdainių senamiestis yra vienas ryškiausių Lietuvos istorinių miestų centrų, kuriame Didžioji ir Senoji Rinkos, Radvilų paveldas ir mauzoliejus, skirtingų…
Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčia - vėlyvojo baroko dvibokštė medinė šventovė, kurią 1766 m. ant mūrinio pamato pastatė karmelitai.
Ant kalvos rytiniame Nevėžio krante stovinti Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčia laikoma seniausiu išlikusiu miesto mūriniu pastatu.
Kėdainių Šviesioji gimnazija tęsia 1625 m. Kristupo II Radvilos įsteigtos reformatų mokyklos tradiciją. 1647 m. jai suteiktas Gymnasium Illustre statusas, o…
Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia yra 1910-1920 m. pastatyta raudonų keraminių plytų neogotikinė šventovė.
Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčia stovi Naujosiose Kietaviškėse, Bažnyčios gatvėje - tai dabartinė mūrinė parapijos šventovė, o ne atskiras objektas Senųjų…
Klovainių Švč. Trejybės bažnyčia yra pailga medinė šventovė Pušaloto gatvėje, kurią išryškina aukštas keturių tarpsnių kvadratinis bokštas su aštuoniakampe…
Knypavos Rinkos aikštė yra XVII a. pradžioje suplanuota Kėdainių prekybos erdvė, siejama su vokiečių pirkliais iš Karaliaučiaus Kneiphof rajono.
Krakių Šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčia Betygalos g. 1 yra istorinė Krakės šventovė prie Smilgaičio.
Krekenavos bazilika yra viena svarbiausių Panevėžio krašto Marijos šventovių: 1902 m. pastatyta mūrinė dvibokštė bažnyčia su neogotikos bruožais, garbinamu…
Kristaus Prisikėlimo bazilika Žaliakalnyje yra Kauno modernizmo ir valstybingumo simbolis: tarpukario nepriklausomybės paminklo idėja, sovietmečio pertrauka,…
Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia yra istorinė vienanavė lotyniško kryžiaus plano šventovė su aukštu kvadratiniu bokštu ir apvaliu…
Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia yra 1900-1914 m. statyta raudonplytė neogotikinė šventovė, kurios 60 m aukščio dvibokštis fasadas dominuoja miesto…
Kvintiškių Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta yra kryžių ir koplyčios ansamblis vakarinėje Ilgio ežero pakrantėje, Kamšos kaime.
Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia ir išlikusi medinė varpinė sudaro vieną savarankišką sakralinio paveldo lankymo vietą Bažnyčios gatvėje.
Apie kategoriją: Miestų objektai ir sakralinis paveldas
Miestų aikštės, gatvių perspektyvos, gotikos ir baroko bažnyčios, sinagogos ir vienuolynų ansambliai – šioje skiltyje surinktas paveldas, kurį keliautojas sutinka miestuose ir miesteliuose. Sakralinė architektūra Lietuvoje ypač įvairi: nuo medinių kaimo bažnytėlių iki Vilniaus baroko viršūnių.
Skiltyje – 605 miestų objektų ir sakralinio paveldo puslapiai. Kiekviename rasite statybos istoriją, architektūros stiliaus paaiškinimą, meno vertybes ir patarimus, kaip objektą įkomponuoti į pasivaikščiojimą po miestą.
Dažniausi klausimai: miestai ir bažnyčios
Kiek objektų aprašyta šioje skiltyje?
Šiuo metu skiltyje yra 605 miestų ir sakralinio paveldo puslapiai – bažnyčios, vienuolynai, aikštės, gatvės ir kiti miestų architektūros akcentai.
Ar bažnyčias galima lankyti laisvai?
Dauguma bažnyčių atviros prieš pamaldas ir po jų, o garsiausios šventovės turi ir turistinio lankymo valandas. Puslapiuose nurodome lankymo ypatumus, tačiau šventovėse visada verta laikytis rimties ir aprangos etiketo.
Nuo ko pradėti pažintį su Lietuvos sakraliniu paveldu?
Natūralus kelias – nuo Vilniaus senamiesčio baroko ir Kauno gotikos, o toliau – į medines Žemaitijos ir Dzūkijos bažnytėles, kurios yra vieni autentiškiausių krašto architektūros paminklų.