- Vieta
- Kaukai ir Remeikiai, Miroslavo seniūnija, Alytaus rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- valstybės saugomas daugiasluoksnis Kaukų-Obelytės archeologinis kompleksas su 8-9 m šlaitais, trimis pylimo raidos etapais, papėdės gyvenviete ir išskirtiniu strėlių antgalių rinkiniu
- Adresas
- Sodų g., Kaukų II k., Miroslavo sen., Alytaus r.; KVR adresas - Remeikių k.
- Koordinatės
- 54.35223, 23.78428
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min. Kaukų piliakalniui, pylimui ir Peršėkės pakrantei; ilgesnę Kaukų-Obelytės komplekso apžiūrą planuokite tik patikrinę dabartinį priėjimą kitapus upės
- Geriausias metas
- sausa giedra diena nuo balandžio iki spalio; ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį geriausiai matyti reljefas, o po lietaus lauko kelias, žolė ir laiptai gali būti slidūs
Kaukų piliakalnis su gyvenviete, Kaukų ir Obelytės piliakalniai, Kaukų-Obelytės archeologinis kompleksas, Kaukai Hillfort
Iki piliakalnio veda vietos kelias ir pietiniai laiptai, bet 2025-2027 metų darbai gali keisti priėjimą
Tikslaus Kaukų piliakalnio taško koordinatės yra 54.352230, 23.784284. Lankytojų šaltiniuose vieta žymima Sodų gatvėje Kaukų II kaime, o Kultūros vertybių registras saugomą sklypą dabar priskiria Remeikių kaimui. Tai tas pats piliakalnis Peršėkės kairiajame krante, ne antras vienodo vardo objektas. Senesniame privažiavimo apraše nuo Kumečių-Parėčėnų kelio prieš Parėčėnus sukama į šiaurės rytus ir apie 400 m važiuojama lauko keliu; naudokite tikslų žemėlapio tašką, nevažiuokite per pasėlius ir nestatykite automobilio taip, kad užtvertumėte vietos kelią.
Pietiniame šlaite įrengti mediniai laiptai, tačiau lygaus bekliūčio maršruto iki aikštelės nėra patvirtinta. Po lietaus lauko kelias gali pažliugti, o 8-9 m šlaitas, žolė ir pakopos tampa slidūs. Žmogui su judėjimo negalia ar vaikišku vežimėliu dabartinis pakilimas gali būti netinkamas; patogiausia keliauti šviesiu paros metu, avėti neslystančią avalynę ir nuo pažymėto priėjimo nenukrypti į ardomą šlaitą.
Alytaus rajono savivaldybės projektas Paslaptingoji jotvingių genties žemė vykdomas nuo 2025 m. liepos iki 2027 m. birželio. Kaukų piliakalnyje numatyti trys tilteliai, laiptai, takas, privažiavimo kelias ir dalies sumedėjusios augalijos pašalinimas. 2026 m. liepą tai tebėra vykdomas, o ne užbaigtas projektas, todėl prieš kelionę tikrinkite savivaldybės pranešimus apie darbus, eismo ribojimus ir faktinę infrastruktūros būklę.
Kaukai ir Obelytė yra dvi atskiros įtvirtintos vietos abipus Peršėkės, kurias reikia skaityti kaip vieną kraštovaizdį
Kaukų piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Peršėkės kairiojo kranto vingyje. Upė juosia jį iš rytų, šiaurės ir šiaurės vakarų, o su aukštuma kalva jungiasi pietuose. Ovalios, šiaurės-pietų krypties aikštelės matmenys KVR apraše yra 25 x 16 m, o VLE juos apvalina iki 27 x 17 m. Aikštelę juosia pylimas, pietiniame gale išaugantis iki 5 m aukščio ir 14 m pločio; už jo iškastas 12 m pločio bei 1,5 m gylio griovys. Natūralūs šlaitai statūs ir siekia apie 8-9 m.
Kitapus Peršėkės, ant dešiniojo kranto aukštumos kampo, yra atskiras Obelytės piliakalnis, dar vadintas Nugara arba Zomkumi, su papiliu. Didžiąją jo aikštelės ir šlaitų dalį nuplovė upė, o išlikusį paviršių paveikė arimas, duobės ir sodybos darbai. Todėl Kaukų pusėje matoma kompaktiška žalia gynybinė kalva, o Obelytės pusėje reljefas daug sunkiau perskaitomas. KVR šiuos objektus registruoja atskirais kompleksais, kodais 22611 ir 22613.
Pietų ir pietryčių aukštumoje prie Kaukų yra papėdės gyvenvietė. KVR saugoma Kaukų komplekso teritorija apima apie 5,4 ha, o Obelytės komplekso - apie 3,44 ha, tačiau šie administraciniai plotai nėra tas pats, kas skirtinguose archeologiniuose aprašuose nurodomas gyvenvietės paplitimas. Lankytojas turėtų saugoti ne vien kalvos viršūnę: kultūrinis sluoksnis tęsiasi ir po iš pažiūros paprasta pieva.
1967-1969 metų kasinėjimai atidengė grindinius, židinius, stulpavietes ir tris pylimo statybos etapus
Vilniaus universiteto archeologai, vadovaujami Prano Kulikausko, Kaukų piliakalnį tyrė 1967-1969 m. Dažniausiai atskirai nurodoma 250 kv. m ištirta vakarinės aikštelės dalis ir 80 kv. m pylimo bei griovio pjūvis, o naujesnė visos tyrimų medžiagos studija bendrą perkasų plotą skaičiuoja 382 kv. m. Tai didelis, bet vis tiek tik dalinis piliakalnio atidengimas.
Kultūrinis sluoksnis paprastai siekė iki 1 m, o įgilintose duobėse - 2-2,3 m. Jame rasti penki ar šeši vienas virš kito susidarę akmenų grindinių lygiai, židiniai, stulpavietės, ūkio duobės, sudegusių rąstų ir molio pėdsakai. Pylimo pjūvis parodė mažiausiai tris jo stiprinimo etapus, kai naudoti akmenys, suplūktas molis ir medinės konstrukcijos. Tokia stratigrafija liudija ne vienkartinę stovyklą, o daug kartų taisytą bei perstatytą gyvenamą ir gynybinę vietą.
Išsaugota daugiau kaip 1500 puodų šukių. Tarp jų yra lipdytos grublėtu, gnaibytu ir lygiu paviršiumi bei apžiestos keramikos fragmentų. Taip pat aptikta suanglėjusių ankštinių augalų, gyvūnų ir pavienių žmogaus kaulų, verpimo bei audimo pėdsakų, įrankių, papuošalų ir ginklų. VLE visą metalinių dirbinių rinkinį apibendrina kaip maždaug 500 daiktų. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, o pačiame piliakalnyje ekspozicijos nėra.
126 strėlių antgaliai patvirtina smarkų puolimą, bet neįvardija jo užpuolikų
Tyrimų rinkinyje suskaičiuoti 126 strėlių antgaliai, nors VLE šį skaičių apvalina iki maždaug 120. Dalis jų rasta kartu su degėsių sluoksniu ir kitais X a. pabaigos-XI a. pradžios radiniais. Tarp jų išskirti 23 skandinaviški arba skandinaviško tipo įtveriamieji lanceto formos antgaliai ir du dvišakiai antgaliai. Šis neįprastai gausus rinkinys yra tvirtas archeologinis smurtinio puolimo, o ne vien taikaus ginklų kaupimo požymis.
Su tuo pačiu laikotarpiu siejama ir X a. pabaigos heraldinio pakabučio simbolika, panaši į Kijevo kunigaikščio Jaropolko Sviatoslavičiaus, valdžiusio 972-978 m., ženklus. Dėl strėlių tipų, gaisro ir šio pakabučio senesnėje literatūroje įsitvirtino pasakojimas, kad Kaukų pilį XI a. sunaikino Kijevo Rusia. Archeologija pagrindžia puolimo laiką, tačiau konkretus žygis, vadas ir kariuomenės kilmė rašytiniame šaltinyje neįvardyti. Tiksliau sakyti, kad Kijevo Rusios puolimas yra argumentuota, bet ne galutinai įrodyta interpretacija.
Dar svarbiau, degėsių horizontas nebūtinai žymi galutinį vietos galą. Nauja apžiestos keramikos analizė atskyrė bent keturis naudojimo etapus ir virš puolimo sluoksnio nustatė vėlesnės žiedžiamosios technologijos puodų. Pavienis galimai XIII-XV a. pradžios žiedas ir keramikos raida leidžia kelti hipotezę, kad piliakalnis po puolimo buvo atkurtas, o galutinai apleistas tik XIII a. antroje pusėje. Kadangi sluoksnius sumaišė vėlesnis arimas ir senųjų kasinėjimų metodika, ši pabaigos data išlieka diskusijos objektas.
Jotvingių vardas vietai prasmingas, tačiau puodo šukė viena pati etninės ribos nenubrėžia
Kaukai dažnai pristatomi kaip vienas svarbiausių jotvingių piliakalnių Pietų Lietuvoje. Tokį aiškinimą remia vieta regione, kuriame gyveno vakarų baltų jotvingių bendruomenės, įtvirtinimų mastas ir vėlyvieji naudojimo etapai. Kaukų medžiaga iš tiesų svarbi kalbant apie šiaurinę bei šiaurės rytinę jotvingių pasaulio dalį ir jos ryšius su kaimynais.
Vis dėlto archeologų diskusijoje pati šios ribos padėtis nėra galutinai sutarta. Kaukų apžiesta keramika turi vietinių bruožų, bet joje matyti ir vakarų bei rytų slavų puodininkystės įtakos. Technologijos gali keliauti per prekybą, santuokas ir amatininkų ryšius, todėl jos automatiškai nepaverčia gyventojų kita etnine grupe. Sąžininga formuluotė yra jotvingių regiono arba su jotvingiais siejamas kompleksas, o ne tiksliai žinomos genties pilies vardas.
Pasakojama, kad piliakalnyje prasmegusi bažnyčia, o sekmadieniais po žeme buvę girdėti varpai. Kita KVR užrašyta sakmė mini iš rytinio šlaito kyšojusią grandinę: ją traukusius žmones kalnas neva įsitraukdavęs. Šie pasakojimai priklauso vietos atminčiai ir padeda suprasti, kodėl neįprastas reljefas buvo laikomas paslaptingu, tačiau jie nėra piliakalnio datavimo ar konkretaus istorinio įvykio įrodymai.
Atvira pieva leidžia perskaityti pylimo profilį, o aukštas lankytojų balas neatstoja pasirengimo kelionei
Kaukų įspūdis kyla ne iš plačios panoramos ar atstatytos pilies, bet iš aiškaus žemės profilio. Nuo papėdės matyti aukštas žalias pylimas, pietinis griovys, siaura Peršėkė ir medinis priėjimas; viršuje aikštelė nedidelė. Geriausia vietą apžiūrėti apeinant tik leistinus papėdės takus ir lyginant skirtingą šlaito aukštį, o ne ieškant mūro ar kopiant tiesiai velėna.
Ilgas arimas jau pažemino pylimą, pažeidė aikštelę ir sumaišė viršutinius sluoksnius, o Peršėkė nuplovė didžiąją Obelytės dalį. Dėl to negalima kasti, naudoti metalo detektoriaus, rinkti akmenų iš šlaito, kurti laužo ar važiuoti ant saugomos teritorijos. Po žeme likusi informacija yra svarbesnė už pavienį be konteksto ištrauktą radinį.
Oficialiuose šaltiniuose nenurodyta kasa, bilietas, vartai ar pastovios darbo valandos, todėl tai savarankiškai lankoma lauko vieta; vykite dieną ir prieš kelionę patikrinkite oficialius projekto pranešimus. 2026 m. liepos 15 d. naujausias viešai indeksuotas tikslios Google Maps vietos kortelės rodmuo buvo 4,7 balo iš 5 iš 50 atsiliepimų. Vertinimas viršija 4,5 ribą, bet laikui bėgant gali keistis ir negarantuoja sauso privažiavimo ar užbaigtų takų.
