Istorinės ir memorialinės vietos

„ab“ pogrindžio spaustuvė Salių kaime prie Domeikavos - sovietmečiu po šiltnamiu paslėpta slapta spaustuvė, kurioje Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius 1980-1990 m. nepastebėti spausdino draudžiamą religinę ir patriotinę literatūrą; šiandien tai unikalus rezistencijos muziejus.

„Lituania Restituta” - 1930 m. Ukmergėje aukomis pastatytas nepriklausomybės paminklas, kurį 1951 m. sovietai nugriovė ir užkasė toje pačioje aikštėje. Atgimimo metais bendruomenė jį tiesiogine prasme iškasė ir atstatė, o 1990 m. vasario 16 d. iškilmingai vėl atidengė. Šiandien tai svarbiausias Ukmergės laisvės simbolis.

„Laimės žiburys“ - taip vadinamas rašytojo Jono Biliūno kapas ir paminklas ant Liūdiškių kalvos prie Anykščių. 1953 m. čia perlaidotas Zakopanėje miręs rašytojas, o 1958 m. pastatytas aukštas antkapinis paminklas, nuo kurio kalvos atsiveria plati Šventosios slėnio panorama.

Kauno tvirtovės I fortas Kazliškiuose yra 1888-1889 m. pastatytas penkiakampio plano carinės tvirtovės fortas vakariniame miesto pakraštyje. Vėliau jis sustiprintas 1893 ir 1908 m., o lankomas labiausiai per reljefą - pylimus, griovius ir žalią fortifikacijos kraštovaizdį.

Kauno tvirtovės VII fortas Žaliakalnyje yra 1883-1890 m. statytas paskutinis mūrinis tvirtovės fortas ir kartu viena ankstyviausių Kauno Holokausto vietų. Geriausiai išlikęs dviejų pylimų fortas šiandien veikia kaip muziejinė, edukacinė ir atminties erdvė.

Meironių etnografinis kaimas - gyvas gatvinis Aukštaitijos kaimas tarp Lūšių, Asalnų ir Dringykščio ežerų Aukštaitijos nacionaliniame parke. Garsiausias jis dėl maždaug šimtmetį gyvuojančios tradicijos, vienintelės tokios Lietuvoje: per Sekmines vainikuoti galvijai plukdomi per ežerą į vasaros ganyklą. Greta vingiuoja Meironių pažintinis takas.

Prezidento ąžuolas Debeikiuose yra vietos atminties medis, žmonių siejamas su pirmuoju Lietuvos prezidentu Antanu Smetona. Jo statusas nėra toks pats kaip registruoto gamtos paminklo, todėl puslapis atsargiai skiria pasakojimą nuo to, ką patvirtina šaltiniai.

Šeteniai Kėdainių rajone - vieta, kur 1911 m. gimė Nobelio literatūros premijos laureatas Czesławas Milošas. Senasis dvaras neišliko, bet buvusio dvaro svirne įsikūrė poetui skirtas kultūros centras „Baltasis svirnas“, o aplink plyti Nevėžio slėnis, dažnai siejamas su rašytojo vaikystės kraštovaizdžiu.

Žalgirio mūšio memorialinis parkas Cinkiškiuose prie Kauno-Klaipėdos kelio sukurtas 1990 m., minint 580-ąsias 1410 m. Žalgirio mūšio metines; 10 ha parke pasodinta 580 raudonųjų ąžuolų, stovi stogastulpiai mūšio didvyriams, o pušys sodintos taip, kad iš oro skaitytųsi žodis „Žalgiris“.

Ablingos memorialas ant Žvaginių piliakalnio vakarinio šlaito - 1972 m. iškilęs 30 ąžuolo skulptūrų ansamblis, skirtas 1941 m. birželio 23 d. nacių sušaudytiems 42 Ablingos, Žvaginių ir aplinkinių vietovių žmonėms atminti; tai pirmasis Lietuvoje kolektyviai sukurtas monumentaliosios liaudies skulptūros paminklas.

Jurbarko sinagogų aikštės memorialas - 2019 m. atidengtas Holokausto ir miesto žydų (litvakų) bendruomenės atminimo memorialas, pastatytas buvusioje Sinagogų aikštėje, ant sunaikintų Jurbarko sinagogų vietos. Aikštės grindinį dengia Nemuną primenančios granito bangos su maždaug tūkstančio Jurbarko žydų šeimų pavardėmis, o bazalto akmenys su hebrajų raidėmis ir ašis Jeruzalės link pasakoja apie tris šimtmečius bendro gyvenimo ir vieną tragišką 1941-ųjų rudenį.

Karaliaus Vilhelmo kanalas yra 1863-1873 m. iškastas 24 km vandens kelias, jungęs Miniją su Klaipėda ir leidęs laivams bei sieliams aplenkti audringas Kuršių marias. Jo Lankupių šliuzas – vienintelis inžineriniu paminklu paskelbtas šliuzas Lietuvoje.

Karklės etnografinės kapinės - ant pajūrio kopos prie Baltijos jūros išlikusi Mažosios Lietuvos kapinių vieta, Kultūros vertybių registre aprašoma kaip Karklės kaimo pirmųjų senųjų kapinių kompleksas. Tai laikomos vienintelėmis Lietuvos kapinėmis ant jūros kranto; jose palaidotas ir avangardo poetas Salys Šemerys.

Maironio gimtinė ir Pasandravio istorinis draustinis Raseinių rajone saugo poeto Maironio gimtinės bei vaikystės kraštovaizdį. Pasandravyje stovėjo dvaras, kuriame jis gimė, o gretimuose Bernotuose, tėviškės sodyboje, įrengtas memorialinis muziejus. Abi vietas jungia maždaug kilometro ilgio Maironio ąžuolų takas.

„Žemaitis“ - 1934 m. atidengtas Raseinių Nepriklausomybės paminklas, kurį sukūrė skulptorius Vincas Grybas. Stovinčio žemaičio figūra tapo miesto simboliu ir tautinės atminties vieta, o aplink ją iki šiol vyksta valstybės minėjimai.

Palangos senosios žydų kapinės - miško apaugusioje kopoje apie 300 m į rytus nuo Naglio kalno išlikusi litvakų atminties vieta, KVR saugoma kaip vietinės reikšmės objektas (u. k. 32235). Čia išliko dešimt granitinių ir betoninių antkapių su hebrajiškais įrašais, o 1991 m. pastatytas juodo granito memorialinis paminklas.

Plokštinės raketų bazė - viena pirmųjų SSRS požeminių balistinių raketų bazių, 1960-1962 m. pastatyta Žemaitijos nacionalinio parko miške: keturios R-12 Dvina raketų šachtos su termobranduolinėmis galvutėmis, nutaikytomis į Vakarų Europą; šiandien ją galima pamatyti per Šaltojo karo muziejų.

Simono Daukanto gimtinė Kalvių kaime, Skuodo rajone - vieta, kur 1793 m. gimė Simonas Daukantas, pirmasis Lietuvos istoriją parašęs lietuvių kalba. Iš sodybos išliko restauruota klėtelė su memorialiniu muziejumi, o kieme stovi paminklinis akmuo ir stogastulpiai.

Smalininkų vandens matavimo stotis prie Nemuno yra seniausia tokio tipo stotis Lietuvoje (veikia nuo 1811 m.) ir dalis istorinio Mažosios Lietuvos uosto komplekso, garsėjusio nepertraukiamais, Europoje vertintais vandens lygio stebėjimais.

Stepono Dariaus gimtinė-muziejus Dariaus kaime, Judrėnų seniūnijoje, saugo vieno iš „Lituanicos“ lakūnų atminimą. Lietuvos aviacijos muziejus nurodo, kad gimtinės-muziejus veikia nuo 1991 m., o namo ir klėties restauravimas baigtas 1993 m.; sodybą atstatė aviatorius Vytautas Pakarskas. KVR kompleksui suteiktas valstybės saugomo nacionalinės reikšmės objekto statusas.

Šarnelėje, Žemaitijos nacionaliniame parke, ant poeto pamiltos kalvos yra Vytauto Mačernio kapas, pažymėtas dideliu Sedos akmens paminklu. Nuo jo veda pažintinis takas, kurio aplinkoje stovi akmenys su iškaltomis Vizijų ciklo eilutėmis - vadinamosios Akmens vizijos. Tai svarbi lietuvių literatūros atminties vieta.

Antakalnio kapinės yra reikšmingiausias Vilniaus nekropolis - čia palaidoti 1991 m. Sausio 13-osios laisvės gynėjai su skulptoriaus Stanislovo Kuzmos sukurtu memorialu Pieta, ilsisi įžymūs Lietuvos kultūros, mokslo ir politikos žmonės, įrengtos kelios karių kapinės. Kapinės driekiasi Antakalnyje ir siekia 1809 m.

Bernardinų kapinės Vilniuje, įsteigtos 1810 m. Užupyje, dešiniajame Vilnios krante, yra 3,6 ha istorinė atminties vieta: kalvotas kraštovaizdis, XIX a. koplyčia, daugiakalbiai antkapiai ir žinomų vilniečių kapai.

Dubininkas yra labai mažas Dzūkijos nacionalinio parko etnografinis kaimas prie Skroblaus, vertingas dėl reto padriko plano su gatvinio kaimo bruožais: sodybos supa stačiakampę aikštę, į kurią sueina keturios gatvės. Susikūrė 18 a. pradžioje Margionių palivarko žemėse, minimas nuo 1742 m.

Geografinis Europos centras prie Purnuškių, Vilniaus rajone, žymi tašką, kurį 1989 m. Prancūzijos geografijos institutas apskaičiavo kaip Europos žemyno vidurį. Vietą ženklina balto granito kolona su žvaigždžių vainiku, o aplinkui plyti Girijos kraštovaizdžio draustinis.

Marcinkonys yra vienas didžiausių Lietuvos kaimų pagal plotą ir patogiausi vartai į Dzūkijos nacionalinį parką: čia įsikūrusi parko direkcija, lankytojų centras, etnografijos ir Čepkelių rezervato muziejai, neogotikinė Šv. Simono ir Judo Tado bažnyčia (apie 1880), geležinkelio stotis bei sena grybų ir spanguolių verslo atmintis.

Margionys yra Skroblaus ištakų ir Dzūkijos kaimo kultūros taškas: Bobos daržo versmės prie Margionių laikomos gražiausiu Dzūkijos šaltiniu, o nuo 1929 m. čia veikia garsus Margionių klojimo teatras, kurio centrine asmenybe tapo poetas ir režisierius Juozas Gaidys.

Medininkų tragedijos memorialas prie senosios Medininkų muitinės žymi vietą, kur 1991 m. liepos 31 d. sovietų OMON nužudė septynis Lietuvos pasienio ir policijos pareigūnus; juodo granito paminklas su septyniais kryžiais ir greta veikiantis muziejus saugo vieną skaudžiausių nepriklausomybės kovų atminimų.

Musteika yra atokus pietinis Dzūkijos nacionalinio parko miško kaimas prie Musteikos upelio: mišraus plano (5 sodybų grupės), su viengalėmis ir dvigalėmis pirkiomis, klėtimis ir kluonais (19 a. pabaiga-20 a. pradžia), Tado Ivanausko atmintimi ir 2006 m. įsteigtu Senovinės dzūkų bitininkystės muziejumi, garsinančiu drevinės bitininkystės paveldą.

Naujosios Vilnios tremtinių memorialas stovi prie geležinkelio stoties, iš kurios 1941 m. birželį pajudėjo pirmieji masinių trėmimų į Sibirą ešelonai; jį sudaro skulptūra „Prarastoji karta“ ir išsaugotas gyvulinis vagonas, primenantys vieną skaudžiausių Lietuvos XX a. istorijos puslapių.

Panerių memorialas Vilniuje yra didžiausia masinių žudynių vieta Lietuvoje, kur nacių okupacijos metais nužudyta apie 100 tūkst. žmonių, daugiausia Vilniaus ir Lietuvos žydų; šiandien tai rimties, mokymosi ir istorinės atsakomybės vieta.

Perlojos Vytauto Didžiojo paminklas Dzūkijoje - apie 8,3 m aukščio paminklas, 1931 m. atidengtas Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukakčiai. Jis laikomas didžiausiu išlikusiu tarpukario paminklu Vytautui ir yra savitos Perlojos Respublikos, kuria perlojiškiai 1918-1923 m. patys valdėsi, simbolis.

Poškonių etnografinio kaimo paveldo pavadinimas - Poškonių gatvinis rėžinis kaimas: vienpusės gatvės struktūra, XIX a. pabaigos-XX a. pradžios sodybos ir 1713 m. paminėjimas parodo savitą Dieveniškių krašto kaimo paveldą.

Rasų kapinės - 1801 m. įsteigtos ir 10,4 ha plotą užimančios vienos svarbiausių Vilniaus istorinių kapinių, kur Senosios ir Naujosios Rasos jungia tautinio atgimimo signatarus, 1863 m. sukilimo vadus, daugiakultūrę atmintį, karių kapus ir Vėlinių tradiciją.

Signatarų namai Pilies gatvėje Vilniuje yra vieta, kur 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą; šiandien tai Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys ir viena svarbiausių valstybės atkūrimo atminties vietų.

Tuskulėnų rimties parkas Vilniuje yra buvusios dvaro teritorijos ir sovietinio teroro aukų memorialo kompleksas, kuriame 1944-1947 m. slapta užkastų žmonių atmintis jungiama su ekspozicijomis, koplyčia-kolumbariumu ir parku.

Vilniaus geto memorialas - tai ne vienas paminklas, o atminimo lentos ir ženklai keliose Senamiesčio gatvėse, žymintys 1941-1943 m. veikusio Didžiojo ir Mažojo geto ribas. Rūdninkų g. 18 tebėra buvusių geto vartų lenta su geto planu, Mėsinių g. stovi paminklas aukoms, o gatvių tinklas saugo sunaikintos „Šiaurės Jeruzalės” atmintį.

Zervynos yra vienas ryškiausių Lietuvos etnografinių kaimų: prie Ūlos išlikęs gatvinio išretėjusio savaiminės raidos plano kaimas su 11 paminklinių sodybų, 35 medinėmis dvigalėmis pirkiomis, svirnais ir kluonais (18 a. pabaiga-20 a. pradžia), Zervynų ąžuolu, drevėtomis pušimis ir geležinkelio stotimi prie Ūlos.

Žiūrų kaimas garsus pietų šilinių dzūkų dainavimo tradicija: nuo 1971 m. čia veikia Žiūrų folkloro ansamblis, vienas pirmųjų kaimo folkloro ansamblių Lietuvoje. Vieta svarbi ne infrastruktūra, o gyva Dzūkijos kaimo dainos ir bendruomenės atmintimi.

Jono Basanavičiaus gimtinė Ožkabaliuose yra atkurta Suvalkijos sodyba ir Lietuvos tautinio atgimimo atminties vieta, kur muziejus, ūkiniai pastatai ir ąžuolynas pasakoja apie Basanavičių, valstybingumą ir kaimo kultūrą.

Bitėnai prie Rambyno ir Nemuno - viena svarbiausių Mažosios Lietuvos atminties vietų. Čia yra Bitėnų-Rambyno kapinaitės, vadinamos Mažosios Lietuvos panteonu, kuriose perlaidoti Vydūnas ir Martynas Jankus, o kaime veikia Martyno Jankaus muziejus su atstatyta spaustuve.

Juodkrantės senosios evangelikų liuteronų kapinės Miško g. 2A yra mažas, bet svarbus Kuršių nerijos atminties taškas, padedantis suprasti vietos kapinių kraštovaizdį, Mažosios Lietuvos krikštų tradiciją ir Juodkrantės bendruomenės istoriją.

Macikų lagerių kompleksas prie Šilutės yra viena sunkiausių Pamario atminties vietų: 1939-1944 m. čia veikė nacių karo belaisvių stovykla Stalag Luft VI, vėliau - sovietinė karo belaisvių stovykla Nr. 184 ir GULAG Šilutės (Macikų) skyrius, vienas didžiausių lagerių Lietuvoje.

Nidos etnografinės kapinės ir krikštai - KVR saugoma senoji kapinių vieta greta Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios, UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje. Čia išlikę profiliuoti mediniai krikštai primena savitą Mažosios Lietuvos ir kuršininkų laidojimo tradiciją, o 1975 m. jų atkūrimą organizavo dailininkas Eduardas Jonušas.

Preilos etnografinės kapinės Preilos g. 10A yra riboto laidojimo, valstybės saugomos evangelikų liuteronų senosios kapinės (paveldo registro kodas 22447), susijusios su Kuršių nerijos žvejų kaimo atmintimi, užpustytų Naglių istorija ir Mažosios Lietuvos krikštų tradicija.

Skirpsto kalnas prie Pervalkos - viena kalnine pušimi apaugusių Karvaičių draustinio kopų, ant kurios stovi Liudviko Rėzos skulptūra (1975 m., tautodailininkas Eduardas Jonušas). Ji primena, kad netoliese, užpustytuose Karvaičiuose, gimė Kuršių nerijos folklorininkas, pirmasis Donelaičio „Metų“ ir lietuvių liaudies dainų rinkinio leidėjas.