- Vieta
- Elveriškės kaimas, Lazdijų seniūnija, Lazdijų rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- nacionalinės reikšmės piliakalnio ir papėdės gyvenvietės archeologinis kompleksas, vadinamas Eglynkalniu
- Adresas
- Elveriškės k., Lazdijų sen., Lazdijų r. sav.
- Koordinatės
- 54.29510, 23.42856
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. kalvos formai, pylimui, terasai ir papėdės aplinkai apžiūrėti, neskaičiuojant kelio nuo teisėtos automobilio vietos
- Geriausias metas
- sausa šviesi pavasario arba ankstyvo rudens diena, kai žolė žemesnė ir lengviau įskaityti pylimo bei terasos reljefą
Eglynkalnis, Elveriškės piliakalnis su gyvenviete
Atskira Eglynkalnio kalva iškyla tarp laukų netoli Rudaminos
Elveriškės piliakalnis įrengtas atskiroje daubų supamoje kalvoje Lazdijų seniūnijos žemės ūkio kraštovaizdyje, netoli Rudaminos. 2019 m. KVR nuotraukose matyti atvira, žole apaugusi kalva su plačiu laukų horizontu. Pietvakariniame šlaite auga kompaktiškas brandžių pušų guotas, o šiaurės vakarų pusėje likusios dar kelios pavienės pušys. Mūro, atkurtos medinės pilies ar ekspozicijos čia nėra - pagrindinis lankomas objektas yra pats žemės reljefas.
Tiksli Google Maps vieta, kurios ID yra ChIJM0zEmDXd4EYRL5FlzhQ1klI, žymi 54.2951043, 23.4285599. Šis taškas patenka į KVR komplekso ribas ir yra maždaug už 19 m nuo registre pateikto piliakalnio dalies taško, todėl patikimai nurodo pačią kalvą. Jis nėra patvirtintas įėjimas, automobilių aikštelė ar saugiausia vieta pradėti kopti.
2026 m. liepos 15 d. kortelėje buvo 5,0 balo vidurkis iš vieno atsiliepimo. Atrankos 4,5 ribą vieta formaliai viršijo, bet vienas įvertinimas yra labai maža imtis: jau kitas lankytojo balas gali smarkiai pakeisti vidurkį. Reitingas taip pat nieko nepasako apie lauko keliuko, žolės ar šlaito būklę konkrečią dieną.
Dabartinis registras matuoja 16 x 10 m aikštelę, žemą pylimą ir iki 13 m pločio terasą
2019 m. patikslintame KVR piliakalnio dalies apraše aikštelė yra ovali, pailga šiaurės-pietų kryptimi ir maždaug 16 x 10 m dydžio. Visą jos kraštą juosia nuskleistas pylimas, išsiplėtęs iki 15 m. Rytiniame krašte jis kyla apie 1,5 m virš aikštelės, kitose pusėse - maždaug 0,5-1 m. Dėl nedidelio aukščio ir senų arimų pylimą lengviau suprasti apėjus viršūnės perimetrą, o ne ieškant vienos ryškios keteros.
Šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje pusėse, maždaug 3 m žemiau pylimo, eina iki 13 m pločio terasa. KVR ją aiškina kaip tikėtiną nuarto išorinio pylimo ir užarto griovio vietą. Šiaurinis, vakarinis ir pietinis šlaitai kyla apie 12 m, o rytinis - apie 5 m. Šis nevienodas aukštis paaiškina, kodėl iš vienų laukų kalva atrodo ryški, o iš kitų susilieja su banguotu paviršiumi.
Skaičiai šaltiniuose nėra visiškai vienodi. Senesnė viso komplekso KVR santrauka nurodo 16 x 9 m aikštelę ir rytinį pylimą iki 2,5 m aukščio bei 16 m pločio, o dalyje ankstesnių populiarių aprašų kartojamas 30 x 20 m dydis. Šiame puslapyje pagrindiniais laikomi naujesni 2019 m. piliakalnio dalies matavimai. Skirtumų negalima sujungti į vieną tariamai tikslų dydį ar be įrodymų aiškinti vien erozija.
KVR kodai atskiria visą kompleksą, piliakalnį ir gyvenvietę jo papėdėje
Kultūros vertybių registre Elveriškės piliakalnis su gyvenviete turi kodą 22939. Į kompleksą įeina piliakalnis, vadinamas Eglynkalniu, kodas 5306, ir papėdės gyvenvietė, kodas 22940. Tai nėra trys skirtingos lankytinos vietos. Kodai atskiria visą saugomą teritoriją nuo dviejų jos archeologinių dalių ir neleidžia vienos dalies radinių automatiškai priskirti kitai.
Kompleksui ir abiem jo dalims suteiktas paminklo statusas bei nacionalinis reikšmingumo lygmuo. KVR objekto plotas yra 26 780 kv. m, apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis - 9 741 kv. m, o vizualinės apsaugos pozonis - 146 458 kv. m. Senesnė komplekso santrauka papėdės gyvenvietę apibūdina kaip maždaug 0,5 ha plotą rytinėje ir pietinėje papėdėse; šio dydžio nereikia painioti su daug didesniu viso registruoto komplekso plotu.
Gyvenvietės dalyje saugomas tamsios žemės kultūrinis sluoksnis su archeologiniais radiniais. 1954 ir 1962 m. čia pastebėta lipdytų bei žiestų puodų šukių ir suskeldėjusių akmenų. Paviršiuje ši teritorija atrodo kaip gana lygus dirvonuojantis laukas, todėl jos ribų neatstoja tvora ar ryški reljefo linija. Nekaskite, nenaudokite metalo ieškiklio ir nerinkite radinių nuo žemės.
1954 ir 1962 m. vieta buvo žvalgyta, tačiau piliakalnio sluoksnis nekasinėtas
KVR šaltinių sąraše nurodyta Prano Kulikausko 1954 m. žvalgomoji ekspedicija ir Vytauto Daugudžio 1962 m. žvalgomoji išvyka. Šių darbų rezultatai buvo vietos stebėjimai ir radinių fiksavimas, ne platesnis aikštelės kasinėjimas. Todėl teiginys, kad piliakalnis buvo ištirtas 1950-1960 m., būtų per stiprus.
Dabartinis KVR piliakalnio dalies įrašas kultūrinį sluoksnį tiesiogiai vadina netyrinėtu. 1962 m. aikštelėje buvo pastebėta tamsios žemės, tačiau ankstesni arimai sluoksnį sužalojo, nuskleidė pylimą ir pakeitė terasos bei griovio profilį. Matomas reljefas yra autentiškas archeologinis paviršius, bet jis nėra nepaliesta gynybinės sistemos forma.
Lipdyta ir žiesta keramika papėdėje patvirtina skirtingas puodų gamybos tradicijas, o suskeldėję akmenys rodo žmogaus veiklą kultūriniame sluoksnyje. Be kasinėjimų šie radiniai neleidžia atkurti pastatų plano, gyventojų skaičiaus, konkretaus gaisro ar mūšio. Sąžininga Elveriškės vertė slypi ne garsioje vardinėje istorijoje, o išlikusiame komplekso reljefe ir dar neištirtame jo potenciale.
Eglynkalnio vardas priklauso registrui, o etnografinė vieta yra Dzūkijos paribyje
Pavadinimas Eglynkalnis yra oficialiai įrašytas KVR kaip Elveriškės piliakalnio kitas vardas. Vien vardas neįrodo, kad viršūnėje stovėjo konkreti rašytiniuose šaltiniuose minima pilis ar kad kalną visada dengė eglynas. Dabartinėse registro nuotraukose ryškiausi medžiai yra pušys, o patikrinti oficialūs šaltiniai nenurodo vietinio valdovo, mūšio datos ar patikimai su šiuo kalnu susieto padavimo.
KVR visą kompleksą ir abi jo dalis datuoja plačiai - I tūkstantmečiu ir II tūkstantmečio pradžia. Toks intervalas apibendrina archeologinį laikotarpį, bet nereiškia, kad viena tvirtovė veikė be pertraukos visą tūkstantmetį. Dar siauresnės datos, pilies vardas ar jos žlugimo aplinkybės be naujų tyrimų būtų spėjimas.
Pagal Etninės kultūros globos tarybos 2023 m. patvirtintą žemėlapį Lazdijų seniūnija ir Elveriškė yra Dzūkijos pusėje. Vis dėlto netoliese prasideda Suvalkijai priskiriama Kalvarijos savivaldybė, o pati taryba regionų ribas aiškina kaip sąlygines, su pereinamaisiais ruožais. Todėl vietą tikslu vadinti Dzūkijos piliakalniu Suvalkijos paribyje, o ne perkelti į kitą regioną vien dėl atviro Užnemunės laukų kraštovaizdžio.
Smeigtukas žymi archeologinę vietą, o ne patvirtintą parkavimo ar lankymo infrastruktūrą
2019 m. KVR nuotraukose prie papėdės matomas siauras vietos ar lauko keliukas ir neryškus pėsčiųjų pėdsakas šlaite. Tačiau patikrinti oficialūs šaltiniai neskelbia pažymėtos automobilių aikštelės, patvirtinto įėjimo, laiptų, turėklų, tualeto ar lankytojų centro. Naviguokite pagal tikslią vietą, bet automobilį palikite tik teisėtai ir saugiai, neužblokuodami siauro kelio ar sodybų privažiavimo.
KVR lankymo valandų ir lankytojų informacijos laukai yra tušti, o kituose patikrintuose oficialiuose šaltiniuose nerasta bilieto, kasos ar vartų grafiko. Tai neaptarnaujamas lauko paminklas, tačiau informacijos nebuvimas nėra neribotos prieigos garantija. Vykite dienos šviesoje, laikykitės esamų ženklų ir prieš kelionę patikrinkite, ar nėra naujų vietos ribojimų.
Į papėdės gyvenvietės teritoriją patenka dirvonuojančių ir žemės ūkio naudmenų, todėl neikite per pasėlius ar privačius sklypus vien todėl, kad žemėlapio taškas yra arti. 5-12 m žolėti šlaitai po lietaus gali būti slidūs, o patikimo bepakopio tako nepatvirtinta. Eikite tik aiškiai naudojamu keliu ar taku, nekirskite naujų linijų per pylimą ir terasą, saugokite vaikus ties statesniais šlaitais.
