- Vieta
- Krūminiai, Matuizų seniūnija, Varėnos rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- paminklo statusą turintis Krūminių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės archeologinis kompleksas prie Versekos
- Adresas
- 7RRJ+JQ, Krūminiai, 65474 Varėnos r. sav.
- Koordinatės
- 54.29153, 24.83200
- Kiek skirti laiko
- 40-75 min. privažiavimui ar priėjimui, papėdei, dviem pylimų linijoms ir mažai aikštelei apžiūrėti
- Geriausias metas
- sausa ankstyvo pavasario arba vėlyvo rudens diena, kai lapija mažiau slepia pylimus, griovį ir stačius šlaitus
Norkūno pilis, Raganos pilis, Krūminių piliakalnis su gyvenviete
Kompleksas 22955 nėra vien kalvos viršūnė
Kultūros vertybių registre Krūminių piliakalnis saugomas kaip kompleksas kodu 22955. KPD objektų sąraše jam suteiktas paminklo statusas. Kompleksą sudaro dvi savarankiškai registruotos dalys: piliakalnis, kodas 3670, ir senovės gyvenvietė, kodas 22956. KVR apibrėžta teritorija užima 32 188 kv. m, todėl saugoma ne tik aikštelė, bet ir šlaitai, slėnio papėdė bei po žeme išlikęs gyvenvietės sluoksnis.
Piliakalnis yra maždaug 1,5 km į pietus nuo Krūminių kaimo, Matuizų seniūnijoje. Jis įrengtas atskiroje kalvoje Versekos dešiniajame krante. Vakaruose kalvą juosia dabar patvenkta Verseka ir Krūminių tvenkinys, o iš kitų pusių ją atskiria senojo upės slėnio daubos. Vanduo, stačios pašlaitės ir žmogaus supilti įtvirtinimai čia veikia kaip viena gynybinio reljefo sistema.
Tiksli Google Maps kortelė vadinasi Krūminių piliakalnis ir žymi kalvą ties 54.2915322, 24.8319985. 2026 m. liepos 15 d. joje buvo rodomas 5,0 balo iš 5 vidurkis, tačiau tik pagal 3 atsiliepimus. Vieta atitinka 4,5 ribą, bet tokia maža imtis yra labai jautri naujam vertinimui, todėl skaičių reikia tikrinti prieš skelbiant ar planuojant kelionę.
29 x 17 m aikštelę saugo dvi pylimų ir griovio linijos
Dabartiniame KVR apraše aikštelė įvardyta kaip netaisyklinga trikampė, orientuota pietų - šiaurės kryptimi. Ji yra apie 17 m ilgio ir 29 m pločio šiauriniame krašte. Vakarinė aikštelės dalis yra nuslinkusi, o senesni arimai ir duobės pakeitė jos paviršių. Todėl 29 x 17 m žymi registruotą išlikusios aikštelės formą, o ne idealiai lygų trikampį.
Pietrytiniame aikštelės krašte supiltas maždaug 2 m aukščio ir 15 m pločio pylimas. Jo vakarinis galas yra nuslinkęs arba seniau nukastas. KVR kultūriniame sluoksnyje mini akmenų grindinius ir sudegusius rąstus, bet šie radiniai neleidžia be papildomų tyrimų atkurti konkretaus vartų, sienos ar medinės pilies vaizdo.
Antroji įtvirtinimų grandis išliko šiaurės vakarų šlaite, maždaug 5 m žemiau aikštelės. Čia iškastas 30 m ilgio, 4-6 m pločio ir apie 0,5 m gylio griovys, už jo supiltas 1,5 m aukščio bei 10 m pločio pylimas, kurio išorinis šlaitas siekia 6 m. Dar 3 m žemiau matyti nedidelė terasos žymė, aiškinama kaip buvusio įvažiavimo vieta. Natūralūs piliakalnio šlaitai yra statūs, apie 11-12 m aukščio.
1955 m. žvalgymai ir 1998 m. tyrimai atskleidė skirtingas komplekso dalis
Piliakalnio aikštelėje išlikęs daugiau kaip 0,5 m storio tamsios žemės kultūrinis sluoksnis su akmenų grindiniais, sudegusių rąstų pėdsakais ir archeologiniais radiniais. 1955 m. Istorijos instituto archeologai žvalgė kalvą ir rado lipdytinės grublėtu paviršiumi bei žiestosios keramikos, taip pat molinių verpstukų. Tai liudija gyvenimą ir amatus, tačiau neįvardija konkrečių vietos gyventojų.
Rytinėje papėdėje plyti gyvenvietė 22956. 1998 m. jai vadovaujant Erikai Striškienei ištirta daugiau kaip 280 kv. m. Sluoksnyje rasta brūkšniuotosios, grublėtosios ir žiestosios keramikos, geležinių ylų bei molinių verpstukų. KVR pažymi, kad gyvenvietės sluoksnį anksčiau ardė arimas, sodybos statyba, vaismedžių sodinimas ir kiti žemės judinimo darbai.
VLE kompleksą datuoja I tūkstantmečio pradžia - II tūkstantmečio pradžia. Tai platus archeologinis laikotarpis, galintis apimti kelis naudojimo etapus, o ne vienos pilies pastatymo ir žūties datą. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje; ant paties piliakalnio nėra jų ekspozicijos, todėl svarbiausias lankytojo šaltinis vietoje yra pats reljefas.
Norkūno pilis yra registrinis vardas, o Raganos pilis - atsargiau vartotinas variantas
KVR piliakalnio dalį oficialiai vadina Krūminių piliakalnio su gyvenviete piliakalniu, vadinamu Norkūno pilimi. Varėnos rajono savivaldybė taip pat mini šį vardą. Tai patikimai paliudytas vietovardis, tačiau registras nepateikia rašytiniuose istorijos šaltiniuose minimos Norkūno pilies, jos valdovo ar mūšio. Žodis pilis čia pirmiausia priklauso vietos pavadinimui.
Raganos pilies vardas pateikiamas vėlesniuose sudėtiniuose Lietuvos piliakalnių sąrašuose, bet jo nerasta šiame puslapyje naudotame dabartiniame KVR akte, VLE ar savivaldybės apraše. Todėl jį galima nurodyti kaip paplitusį alternatyvų vardą, bet ne kaip įrodymą, kad kalne veikė su raganomis siejama šventvietė ar stovėjo taip pavadinta istorinė pilis.
1936-1937 m. užrašytoje vietos tautosakoje pasakojama, kad bandant arti kalną puolę jaučiai, nuo piliakalnio girdėjęsi nepaaiškinami gyvūnų balsai, o žvaigždė ar ugnis rodžiusi paslėptus pinigus. Kitas pasakojimas mini sudegintus blogadarius ir po žeme likusias anglis. Šių sakmių negalima tiesiogiai tapatinti su archeologų rastais sudegusiais rąstais: tautosaka aiškina vietą vaizdiniais, o archeologija fiksuoja medžiaginius pėdsakus.
Arimas, duobės, nuošliaužos ir patvenkta Verseka pakeitė dabartinį vaizdą
KVR duomenys rodo, kad aikštelę, pylimus ir šlaitus ardė arimas, duobių kasimas bei nuošliaužos. Vakarinis aikštelės kraštas ir dalis pylimų nuslinkę, griovys iš dalies užslinkęs. 1998 m. tyrimų metu kai kurios seniau iškastos duobės buvo dokumentuotos ir užpiltos, tačiau tai nereiškia, kad reljefas atkurtas iki pirminės formos.
XX a. pirmoje pusėje pietvakariniame piliakalnio krašte stovėjo medinis kryžius, bet VLE nurodo, kad jis neišliko. Tai vėlyvas vietos atminties ženklas, ne piliakalnio naudojimo laikotarpio statinys. Dar vieną svarbų pokytį sukėlė Versekos patvenkimas: dabartinis tvenkinys užliejo dalį senojo slėnio ir sustiprino vandens apsuptos kalvos įspūdį.
KVR 2013 m. būklės aprašas kalvą vadino tankiai apaugusia medžiais ir krūmais, o VLE dabar skelbiamose nuotraukose matyti atviresni žolės bei žemo krūmyno šlaitai ir pušimis bei beržais apaugusi viršūnė. Augmenija ir jos priežiūra keičiasi, todėl įtvirtinimų matomumas skirtingu metų laiku nėra vienodas. Nekaskite, nenaudokite metalo ieškiklio ir neplatinkite tako saugomame sluoksnyje.
Google taškas žymi piliakalnį, o ne oficialią aikštelę ar visą parą veikiantį objektą
Tiksli žemėlapio kortelė žymi pačią kalvą. Naudoti autoritetingi šaltiniai nepatvirtina oficialios automobilių aikštelės, kasos, vartų, laiptų ar nuolat pažymėto tako iki aikštelės. Senesniuose viešuose atvykimo aprašuose siūloma artėti lauko ir miško keliuku nuo Krūminių bei Jakėnų krypties, tačiau tokios nuorodos negali garantuoti dabartinės kelio būklės ar leidimo važiuoti.
Kai kurie neoficialūs aprašai piliakalnį sieja su privačiu sklypu, bet autoritetinguose šaltiniuose aiškaus dabartinio nuosavybės ir lankymo režimo rasti nepavyko. Todėl nevažiuokite per laukus, neperženkite tvorų ar draudžiamųjų ženklų, netrukdykite sodybai papėdėje ir, jei priėjimas akivaizdžiai eina per uždarą teritoriją, paprašykite leidimo arba apsisukite.
Google 2026 m. liepos 15 d. rodė prieinamumą visą parą, tačiau tai nėra savivaldybės patvirtintos darbo valandos. Saugiausia lankyti šviesiu ir sausu metu. Statūs 11-12 m šlaitai, žolė, šaknys ir neįrengtas takas po lietaus gali būti slidūs, o bekliūtė prieiga vežimėliui nepatvirtinta. Skirkite 40-75 min. ir iš pradžių apžiūrėkite kalvos profilį nuo papėdės, tik tada ieškokite esamo tako į aikštelę.
