- Vieta
- Bradeliškių kaimas, Dūkštų seniūnija, Vilniaus rajono savivaldybė
- Regionas
- Vilniaus rajonas
- Tipas
- valstybės saugomas piliakalnis su papiliu Dūkštos slėnyje ir Dūkštos pažintinio tako archeologinė stotelė
- Adresas
- Bradeliškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r.
- Koordinatės
- 54.82549, 24.94373
- Kiek skirti laiko
- apie 30-60 min. atskiram piliakalnio sustojimui; apie 2-3 val. visam 5 km Dūkštos pažintiniam takui, priklausomai nuo tempo ir sąlygų
- Geriausias metas
- sausa diena nuo vėlyvo pavasario iki rudens; šlaitai ir tako elementai po lietaus gali būti slidūs
Pakilta, Brodeliškių piliakalnis, Bradeliškių piliakalnis su papiliu
Bradeliškių piliakalnį galima lankyti atskirai arba einant visą Dūkštos taką
Piliakalnis yra Bradeliškių kaime, Dūkštų seniūnijoje, ties 54.8254865, 24.9437265. Smeigtukas žymi patį archeologinį objektą, o ne garantuotą automobilio stovėjimo vietą. Atvykę vadovaukitės vietos ženklais ir nepalikite automobilio ant siauro kelio ar privačioje valdoje.
Atskiram sustojimui, užlipimui ir 3D stendo perskaitymui skirkite apie 30-60 minučių. Norint pamatyti piliakalnį platesniame slėnio kontekste, verta rinktis oficialų Dūkštos pažintinį taką: parko svetainėje nurodomas apie 5 km ilgio ir maždaug 2 valandų trukmės maršrutas, tačiau su ilgesniais sustojimais, vaikais ar po lietaus kelionė gali trukti 2,5-3 valandas.
Atskiras piliakalnio darbo laikas, kasa ar privalomas bilietas oficialiuose puslapiuose neskelbiami. Tai lauko paveldo vieta, bet pirmą kartą saugiausia lankytis šviesiu metu. Prieš vykdami patikrinkite oficialų tako puslapį, nes po audrų, potvynių ar tvarkymo darbų priėjimo sąlygos gali keistis.
Dūkšta kalvą apjuosia iš trijų pusių ir kartu ją ardo
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Dūkštos kairiajame krante. Upelis kyšulį juosia iš rytų, šiaurės ir vakarų, o pietryčiuose jis jungiasi su aukštuma. Ši padėtis kūrė natūralią apsaugą, tačiau tekantis vanduo šimtmečiais ardė tuos pačius stačius šlaitus.
VLE nurodo netaisyklingą ovalią maždaug 112 x 60 m aikštelę ir 15-16 m aukščio šlaitus. Rytinė aikštelės dalis bei beveik visas pylimas nuslinko į upelį. Kultūros vertybių registras taip pat fiksuoja eroziją, senesnius Dūkštos patvenkimo ir užtvankos pylimo poveikius bei šlaitų tvirtinimo darbus.
Pietiniame piliakalnio gale yra papilys - prie pagrindinės įtvirtintos kalvos glaudęsis išorinis plotas. Jo forma netaisyklinga, trikampė, maždaug 45 m ilgio ir iki 40 m pločio. Lankant svarbu neskubėti visos atviros pievos vadinti viena nepakitusia pilies aikštele: dabartinį reljefą sudaro išlikusios, nuslinkusios ir tvarkytos dalys.
Archeologija rodo ilgą naudojimą nuo priešistorės iki XIV amžiaus
1970 m. Vytauto Daugudžio vadovaujami archeologai ištyrė 82 kv. m aikštelės. Vėlesni tyrimai vyko 1998, 2002, 2008 ir 2009 m.; pagal VLE paskelbtus plotus iš viso ištirta apie 607,5 kv. m. Tyrimų mastą svarbu vertinti visos 112 x 60 m aikštelės kontekste - didelė jos dalis vis dar nėra ištirta.
Išlikęs kultūrinis sluoksnis siekia apie 0,7-1,2 m. Jame rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi bei žiestos keramikos, geležinių peilių ir ylų, molinių verpstukų, žalvarinių ir geležinių papuošalų, titnago nuoskalų, galąstuvų, žirgo ir raitelio aprangos detalių bei metalo lydimo atliekų.
Šie radiniai apima laiką nuo pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų antrosios pusės iki XIV a. Jie liudija ne vien karines funkcijas: verpstukai, įrankiai ir gamybos atliekos rodo kasdienį darbą bei amatus. VLE nurodo, kad radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, todėl ant kalvos nereikia ieškoti ar juolab rinkti archeologinių daiktų.
Gynybinė grandis tarp Kernavės ir Vilniaus nėra vieno mūšio legenda
VLE Bradeliškių ir netoliese esantį Buivydų piliakalnį sieja su Kernavės ir Vilniaus gynybine sistema. Dūkštos slėnio kyšuliai leido kontroliuoti judėjimą upių koridoriais, o XIV a. radiniai dera su laikotarpiu, kai šis kraštas patyrė Vokiečių ordino grėsmę.
Teiginį, kad ant kalvos stovėjo medinė pilis, verta suprasti kaip archeologų ir kraštovaizdžio duomenimis paremtą interpretaciją. Nei pilies vardas, nei tikslus kiekvieno jos statinio planas, nei konkretus Bradeliškėse vykęs mūšis iš patikrintų šaltinių nėra žinomi. Todėl vaizdingų pasakojimų nereikėtų pateikti kaip dokumentuotos kronikos.
Vietovardžiai Pakilta ir Brodeliškių piliakalnis yra tikri objekto pavadinimo variantai, pateikiami VLE ir paveldo šaltiniuose. Jie nereiškia atskiro greta esančio kalno: navigacijoje reikia rinktis tikslią Bradeliškių piliakalnio kortelę, o Buivydų piliakalnį vertinti kaip kitą, nors ir susijusį objektą.
3D stendas padeda pamatyti prarastą tūrį, bet nėra senosios pilies nuotrauka
Prie Dūkštos pažintinio tako įrengtas specialus stendas rodo archeologų tyrimais ir architekto Daliaus Regelskio vizualizacija paremtą buvusio piliakalnio vaizdą. Žiūrint iš pažymėtos vietos ir sulyginus raudoną liniją su dabartiniu reljefu, galima įsivaizduoti didesnius šlaitus, medinius įtvirtinimus ir ankstesnę Dūkštos vagą.
Stendas yra interpretavimo priemonė, o ne tiesioginis viduramžių atvaizdas. Jis padeda suvokti, kiek piliakalnio pakeitė erozija, bet neįrodo kiekvieno kuoro formos ar pastatų skaičiaus. Naudingiausia pirmiausia apžiūrėti stendą, tada paeiti aikštelės pakraščiu ir palyginti jame parodytas linijas su tikru slėniu.
Piliakalnio šlaitai yra saugomas archeologinis paviršius. Eikite tik įrengtais takais ir laiptais, nekopkite erozijos pažeistomis briaunomis, nekaskite žemės ir nekurkite laužo. Po lietaus čia gali būti slidu, o visas Dūkštos takas turi daug pakilimų ir nusileidimų, todėl reikalinga tvirta avalynė.
