- Vieta
- Arminų I, Alytaus seniūnija, Alytaus rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkija
- Tipas
- nacionalinės reikšmės erozijos stipriai apardyto piliakalnio ir papėdės gyvenvietės archeologinio komplekso dalis
- Adresas
- Arminų I k., Alytaus sen., Alytaus r. sav.; Google Maps kortelėje - Aniškis
- Koordinatės
- 54.40534, 23.88323
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min. teisėtai pasiekiamoms pylimų ir griovio formoms apžiūrėti, neskaičiuojant nepatvirtinto priėjimo
- Geriausias metas
- sausa belapio ankstyvo pavasario arba vėlyvo rudens diena, kai matyti pylimų kontūrai, o statūs šlaitai ir lapų paklotė nėra šlapi
Arminų piliakalnis, Arminų, Aniškio piliakalnis su gyvenviete, Arminai (Aniškis)
Vienas taškas turi Aniškio, Arminų ir dviejų seniūnijų žymas
Tiksli Google Maps vieta yra Aniškio miške, ties 54.4053351, 23.8832252. Ji žymi patį archeologinį objektą, ne automobilių aikštelę, vartus ar patvirtintą tako pradžią. Kortelėje rašoma Aniškis, o oficialus komplekso pavadinimas yra Arminų, Aniškio piliakalnis su gyvenviete. Aniškio ir Arminų vardai todėl nereiškia dviejų skirtingų piliakalnių.
Oficialiuose adresuose yra neatitikimas. KVR komplekso antraštinis adresas dabar nurodo Arminų I kaimą ir Krokialaukio seniūniją, tačiau abiejų komplekso dalių įrašai bei Alytaus rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašas tą patį objektą priskiria Arminų I kaimui ir Alytaus seniūnijai. Šiame puslapyje naudojamas konkrečių dalių ir savivaldybės sąrašo adresas, o navigacijai - tikslus taškas.
2026 m. liepos 15 d. Google Maps kortelė vadinosi Aniškio piliakalnis, jos vietos ID buvo ChIJHQSrdAC34EYRrf55KZuJNbg, CID - 13273666776253202093. Vidurkis siekė 5,0 iš 5, bet jį sudarė tik viena apžvalga. Toks skaičius formaliai viršija 4,5 balo ribą, tačiau nėra tvarus kokybės ar prieigos rodiklis ir gali smarkiai pasikeisti po vieno naujo įvertinimo.
Upelis paliko tik 13 x 3 m aikštelės juostą
Piliakalnis įrengtas Gudelių ežero pietrytinio kranto aukštumos pakraštyje, bevardžio upelio kairiajame krante. Upelis kalvą juosia iš šiaurės ir šiaurės rytų, o rytuose į jo slėnį leidžiasi griovos. Tai mišku apaugęs kyšulys, kurio natūralus reljefas ir žmogaus supilti įtvirtinimai šiandien persidengia.
Dabartinis KVR vertingųjų savybių aprašas fiksuoja rytų-vakarų kryptimi pailgą, apie 13 m ilgio ir tik iki 3 m pločio aikštelės liekaną prie pylimo. Didžiąją ankstesnės aikštelės dalį nuplovė upelis, o registro apžvalginis tekstas nurodo, kad tai buvo įvykę dar iki XX a. Dėl tokio praradimo ši vieta nėra tinkamas pavyzdys įsivaizduoti pilną piliakalnio planą.
Piliakalnio kultūrinis sluoksnis KVR įvardytas kaip netyrinėtas ir nuslinkęs į upelį. Eroduojančiame šlaite anksčiau pastebėta puodų šukių bei anglių, o prie upelio pašlaitėje rastos trinamosios girnos, tačiau šie pavieniai duomenys neatkuria nuplautos aikštelės pastatų ar įvykių. Gyvenvietės radinių taip pat negalima automatiškai perkelti ant buvusios viršūnės.
Masyvus pirmasis pylimas užgožia likusią aikštelę
Pietiniame aikštelės krašte supiltas maždaug 20 m ilgio, 20 m pločio ir 6 m aukščio pirmasis pylimas. Jo išorinis šlaitas siekia apie 8 m. 1954 m. zondavimas parodė, kad pylimas supiltas iš molingos žemės. Viršuje vėliau iškasta duobė, o lapuočių kamienai ir šaknys šiandien dengia visą jo tūrį.
Už pirmojo pylimo yra maždaug 7 m pločio viršuje, 2 m pločio dugne ir iki 1,5 m gylio griovys. Kitoje jo pusėje išlikęs antrasis, apie 4 m pločio ir vos 0,4 m aukščio pylimas. Jis nuskleistas, todėl lapų paklotėje atrodo kaip žemas reljefo pakilimas, o ne atskira siena. Šias tris formas lengviausia skaityti belapiu metų laiku žiūrint skersai jų linijos.
Šlaitai į upelio pusę statūs, eroduojantys ir siekia apie 15 m. KVR nuotraukose ryškiausiai matomas aukštas apvalus pirmojo pylimo kūnas tarp tankių pilkų lapuočių kamienų, lapais nuklotas griovio dugnas ir jokios pilies griuvėsių ar rekonstrukcijos. Tai žemės įtvirtinimas, kurio dabartinį siluetą formuoja ir senasis pylimas, ir ilgalaikė erozija.
Gyvenvietės sluoksnį ir skirtingų metų radinius reikia atskirti
Piliakalnis 1849 ir gyvenvietė 22604 sudaro kompleksą 22603. Visi trys įrašai turi paminklo statusą ir nacionalinį reikšmingumo lygmenį; KVR juos datuoja laikotarpiu nuo I tūkstantmečio po Kr. iki II tūkstantmečio pradžios. Dabartinė viso komplekso teritorija yra 47 556 kv. m, arba apie 4,76 ha, o vizualinės apsaugos pozonis - 154 711 kv. m. Tai viso komplekso, ne vien gyvenvietės plotai.
Gyvenvietė driekiasi banguotoje aukštumoje į vakarus ir pietvakarius nuo piliakalnio bei palyginti lygesnėje papėdėje į šiaurę, kitame upelio krante. KVR fiksuoja iki 40-50 cm storio tamsios žemės kultūrinį sluoksnį su archeologiniais radiniais. Didžioji teritorijos dalis apaugusi mišku, pietvakarinė dalis dirvonuoja, o ankstesnis arimas vietomis sužalojo sluoksnį.
Radinių datos nurodo skirtingus žvalgymus, ne vieną didelį kasinėjimą. 1954 m. paviršiuje rasta grublėtų ir žiestų puodų šukių bei geležies šlako, 1989 m. - verpstukas. 2000 m. Eugenijus Svetikas vietą žvalgė metalo detektoriumi: pirminė ATL lentelė mini kelias I tūkstantmečio keramikos šukes ir įvairias metalo nuolaužas, o KVR iš to meto keramikos išskiria brūkšniuotą, gludintą ir grublėtą. 2020 m. šiaurinėje papėdėje kitapus upelio dar aptikta grublėtų šukių.
Prasmegusi bažnyčia ir ežerų varpai priklauso legendai
Piliakalnio dalis registre įrašyta 1992 m., o visas kompleksas - 1996 m. Oficialus kultūros paminklų sąrašas saugo ankstesnius kodus A68KP ir AR58, o 2004 m. registro duomenų pakeitimu prie bendrinio pavadinimo įrašyti Arminų ir Aniškio vietovardžiai. Šie dokumentai paaiškina vardų kaitą, bet nepasako, kaip piliakalnis vadintas jo naudojimo laikotarpiu.
KVR kaip su objektu susijusią tautosaką registruoja pasakojimus apie ant piliakalnio stovėjusią ir vėliau prasmegusią bažnyčią. Dar pasakojama, kad jos varpų garsą galima išgirsti aplinkiniuose ežeruose. Šią tradiciją verta pažinti kaip vietos vaizduotės ir atminties dalį, ypač dėl netolimo Gudelių ežero, tačiau formuluotė pasakojama čia yra esminė.
Nei KVR vertingųjų savybių aprašas, nei 2000 m. žvalgymo santrauka nepateikia bažnyčios pamatų, varpų, mūro ar dokumentuotos prasmegimo datos. Todėl legenda negali būti perpasakota kaip istorinis bažnyčios faktas. Dabartinėse nuotraukose matyti lapuočių miškas, pylimai ir erozijos pakeistas reljefas, ne šventovės griuvėsiai.
Smeigtukas nėra nei tako pradžia, nei automobilių aikštelė
Patikrinti oficialūs šaltiniai neskelbia dabartinio pažymėto galutinio maršruto, specialios automobilių aikštelės, laiptų, turėklų, stendo, suolų ar tualeto. Alytaus rajono sąrašas patvirtina, kad tai lankytina vieta, bet nepateikia priėjimo instrukcijos. Google Maps rodomas paros grafikas nėra oficialios darbo valandos, o bilieto ar nemokamo lankymo tvarka taip pat nepatvirtinta.
Navigaciją naudokite tik vietovei rasti, ne važiuoti tiesiai iki koordinatės. Automobilį palikite tik teisėtoje vietoje, neužblokuodami miško, ūkio ar gyventojų privažiavimo. Nevažiuokite į nepažymėtą miško kelią ir neikite per privačią žemę vien todėl, kad žemėlapyje matomas smeigtukas. Jei vietoje nėra aiškaus leidžiamo priėjimo arba ženklai riboja patekimą, apsilankymą atidėkite.
Jei teisėtas maršrutas vietoje pažymėtas, rinkitės sausą dieną ir šviesų paros metą. Šlapi lapai slepia griovio kraštus, 15 m šlaitai yra statūs, o upelio ardomas kraštas gali būti nestabilus. Laikykitės atokiau nuo erozijos briaunos, neleiskite vaikams bėgti pylimo šlaitu, nelipkite tiesiai per įtvirtinimus ir nejudinkite žemės ar paviršiuje pastebėtų radinių.
