Karmazinai, Vilniaus rajono savivaldybė
Neries regioninis parkas
Piliakalnis ir 150 pilkapių kompleksas Neries regioniniame parke
54.81917, 24.93111
30-60 min. piliakalniui, 2-3 val. su Karmazinų taku
sausas pavasaris arba ruduo, kai lengviau matyti Neries slėnio reljefą
Viršupis
Piliakalnis Karmazinų archeologiniame kraštovaizdyje
Karmazinų piliakalnis yra vienas iš tų objektų, kurių neverta vertinti atskirai nuo aplinkos. Jis stovi Neries regioninio parko kraštovaizdyje, prie Dūkštos slėnio, o šalia esantis Karmazinų pilkapynas ir pažintinis takas parodo platesnį geležies amžiaus bei upės slėnio kontekstą. VLE piliakalnį ir pilkapyną aptaria viename straipsnyje, todėl keliautojui geriausia taip pat mąstyti kompleksiškai.
Piliakalnis, pilkapiai, Neries skardžiai, Dūkštos slėnis ir miško takai sudaro vieną archeologinį maršrutą. Viena vieta čia kalba apie gynybą ir gyvenimą, kita - apie laidojimą ir bendruomenės atmintį, o abi priklauso tai pačiai Neries slėnio erdvei, todėl Karmazinus geriausia lankyti kaip visumą.
Viršupis: nedidelė Dūkštos slėnio kalva
Karmazinų piliakalnis dar vadinamas Viršupiu. VLE nurodo, kad jis yra apie 0,8 km į šiaurės vakarus nuo kaimo, apie 40 m į vakarus nuo Dūkštos dešiniojo kranto, o žemą Dūkštos slėnio kalvą supa daubos ir pelkės. Šlaitai statūs, 7-12 m aukščio, aikštelė ovali, vos 20 x 10 m dydžio - tai gerokai kuklesnis mastelis nei didžiųjų reprezentacinių piliakalnių.
VLE pažymi, kad piliakalnis turi gynybinių įtvirtinimų pėdsakų: šiaurės rytų šlaite, 1 m žemiau aikštelės krašto, yra 4 m ilgio ir 0,5 m aukščio pylimas, o pietvakarių šlaite - kitas, 6 m ilgio ir 0,5 m aukščio pylimas; abu juos šiaurės vakarų šlaite jungia 1-2 m pločio ir 28 m ilgio terasa. Aikštelėje ir pietinėje papėdėje yra kultūrinio sluoksnio liekanų. Toks mažas mastelis nereiškia menkesnės vertės - jis padeda suprasti, kad gynybinis ir gyvenamasis tinklas buvo tankus, sudarytas ne vien iš didelių pilių, bet ir iš lokalių, prie vandens susietų vietų.
Karmazinų pilkapynas: apie 150 pilkapių
Stipriausias šios vietos archeologinis akcentas yra Karmazinų pilkapynas. VLE nurodo, kad jis yra apie 1,8 km į pietryčius nuo piliakalnio, miške netoli Neries dešiniojo kranto, ir kad jame išliko apie 150 pilkapių. Sampilai nuo 6 m iki 12-15 m skersmens ir 0,3-1,0 m aukščio, dauguma plokšti, jų pagrindus juosia grioviai arba duobės, o dalį supa akmenų vainikai. Tai vienas didesnių tokio tipo laidojimo kraštovaizdžių Vilniaus krašte.
VLE nurodo, kad pilkapyne rasta sudegintų mirusiųjų kapų su įkapėmis ir be jų - tarp radinių verpstukų, vytinių antkaklių ir peilių fragmentų, pjautuvėlis, melsvo stiklo karolis. Kapai datuojami 6-8 amžiumi, o radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Saugoma.lt pilkapyną pristato kaip atskirą paveldo objektą, todėl piliakalnį verta lankyti būtent kartu su juo: tik tada kalva ir pilkapiai perskaitomi kaip viena bendruomenės atmintis.
Tyrimų istorija: nuo Tiškevičiaus iki Vėliaus
Karmazinų pilkapynas turi ilgą tyrimų istoriją. VLE nurodo, kad dar 1857 m. tris pilkapius ištyrė Konstantinas Tiškevičius, vienas pirmųjų Lietuvos archeologijos pradininkų. 1933 m. net 43 pilkapius kasinėjo Vilniaus universiteto Archeologijos muziejus, tyrimams vadovavo Helena Cehak-Hołubowiczowa.
1997 m. tris pilkapius ištyrė Vilniaus universitetas (tyrimų vadovas Gintautas Vėlius), o po tyrimų jų sampilai buvo vėl supilti, kad išliktų kraštovaizdžio vaizdas. Ši tyrimų seka rodo, kad Karmazinai svarbūs ne vien kaip turistinis taškas, bet ir kaip moksliškai ištirtas geležies amžiaus paminklas, kurio radiniai papildė Lietuvos archeologijos rinkinius.
Neries slėnio kontekstas ir lankymas
Karmazinų piliakalnis gerai paaiškina, kodėl Neries regioninis parkas yra ne tik gamtos, bet ir archeologijos erdvė. Upė čia buvo kelias, riba, maisto šaltinis ir orientyras, o piliakalnis su pilkapynu rodo, kad slėnyje telkėsi gyva bendruomenė. Lankant verta turėti omenyje Kernavę, Dūkštos taką ir kitus Neries slėnio taškus - tada Karmazinai tampa ne nuošalia stotele, o vienu iš slėnio kultūrinio kraštovaizdžio mazgų.
Vien piliakalniui dažniausiai pakanka 30-60 minučių, o norint suprasti vietą geriausia rinktis Karmazinų pažintinį taką ir skirti 2-3 valandas. Sausas oras čia svarbus, nes parko šlaitai ir laiptai po lietaus gali būti slidūs. Eikite tik pažymėtais takais, nevaikščiokite per pilkapius ir netrumpinkite maršruto per šlaitus - tiek piliakalnis, tiek sampilai yra trapi paveldo vertybė.
