- Vieta
- Merkinė, Varėnos rajono savivaldybė
- Regionas
- Dzūkijos nacionalinis parkas
- Tipas
- Piliakalnis su papiliu ir papėdės gyvenviete
- Koordinatės
- 54.15806, 24.18345
- Kiek skirti laiko
- 45 min.-1,5 val.
- Geriausias metas
- rytas arba vakaras, kai šviesa geriausiai išryškina Nemuno ir Merkio santaką
Merkinės pilies kalnas, Merkinės mound
Merkinės piliakalnis: kodėl verta sustoti Merkinėje
Merkinės piliakalnis yra viena tų vietų, kur panoraminis vaizdas ir istorinis svoris sutampa. Jis stovi sausumos kyšulyje, visai netoli Merkio santakos su Nemunu, todėl nuo kalvos atsiveria ne tik miškai ir vanduo, bet ir senasis strateginis kraštovaizdis.
Nuo Merkinės piliakalnio matomas vienas gražiausių Lietuvos kraštovaizdžių - Merkio ir Nemuno santaka. Tačiau šią vietą verta lankyti ne vien dėl nuotraukos: čia stovėjusi pilis buvo susijusi su pagrindine Lietuvos gynybine sistema, kuriai svarbūs buvo Nemuno, Neries, Merkio ir kitų upių keliai.
Piliakalnis prie trijų upių
Merkinės piliakalnis yra 100 m į pietryčius nuo Merkio santakos su Nemunu. saugomų teritorijų informacija išplečia kraštovaizdžio logiką: pilis stovėjo Merkio, Nemuno ir Stangės upių santakos erdvėje. Tai padeda suprasti, kodėl ši vieta buvo ne atsitiktinė kalva, o strategiškai patogus gynybos taškas.
Šiandien piliakalnis atrodo kompaktiškas, nes jo forma per šimtmečius kito. Iki XX a. pirmos pusės didžiąją dalį piliakalnio nuplovė Stangės upė. Šiaurinė dalis nugriuvo 1930 m., kai ją paplovė vandens malūno tvenkinio vanduo.
Merkinės piliakalnis: ką žinome apie pilį
Merkinės piliakalnis datuojamas XIV-XV a.; čia stovėjo viena stipriausių Lietuvių medinių pilių Nemuno gynybinėje sistemoje. Kryžiuočių kelių aprašymuose ir kronikose Merkinės pilis, vadinta „Merkenpille“ ar „Merkenpil“, minima nuo 1377 m.
Tai buvo Panemunės gynybos grandinės dalis. Plačiau apie Merkinę Teigiama, kad miestelis buvo svarbus strateginis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Panemunės pilių gynybos sistemos punktas, o pirmą kartą paminėtas 1359 m. Naugardo metraštyje.
Aikštelė, pylimai ir papilys
Išlikusi piliakalnio aikštelė šiandien nedidelė: Išlikusi aikštelės dalis yra 5 x 7 m, nors manoma, kad ji buvo daugiau kaip 20 m skersmens. Piliakalnio šlaitai statūs, 12-30 m aukščio, o pylimo fragmentai siekia apie 1,5 m aukštį ir 15 m plotį.
Merkinės piliakalnis neapsiriboja vien kalva. Į šiaurės rytus yra papilys su ovalia 150 x 300 m aikštele, taip pat papėdės gyvenvietę pietinėje ir vakarinėje piliakalnio papėdėse. Tai rodo, kad lankoma kalva buvo didesnio gynybinio ir gyvenamojo komplekso centras.
Tyrimai ir miesto atmintis
Piliakalnį 1971 m. tyrė D. Balčiūnaitė. Pylimo pjūvyje išskirti trys raidos laikotarpiai, siejami su konkrečiais pilies užėmimais: moliu ir akmenimis tvirtinta medinė siena aikštelės krašte (1391 m.), jai sudegus likučiai užpilti 2 m storio molio sluoksniu ir suplūkti (1394 m.), o vėliau pylimas paaukštintas užpilant žvyro ir pastatant naują medinę gynybinę sieną (1403 m.); paskui pilis dar buvo atstatyta.
Tyrimai apima ne tik kalvą. 1997-1998 m. papilyje rastas iki 80 cm storio kultūrinis sluoksnis, žiestosios keramikos ir geležinis noragas, papėdės gyvenvietėje (tirta 1971 m.) - 2 m storio sluoksnis su akmeniniu sviediniu, XVI-XVII a. keramika, kokliais ir plytomis, o 200 m į rytus aptiktas XIV a. pabaigos-XV a. senkapis. Merkinė aplink piliakalnį išliko tanki istorijos vieta: netoliese yra senoji miestelio aikštė, bažnyčia, Merkinės krašto muziejus, kryžių kalnelis ir Nemuno slėnio apžvalgos taškai. Geriausia piliakalnį lankyti kaip Merkinės istorinio maršruto pradžią.
