Merkinė, Varėnos rajono savivaldybė
Dzūkijos nacionalinis parkas
Piliakalnis su papiliu ir papėdės gyvenviete
54.15806, 24.18345
45 min.-1,5 val.
rytas arba vakaras, kai šviesa geriausiai išryškina Nemuno ir Merkio santaką
Merkinės pilies kalnas, Merkinės mound
Merkinės piliakalnis: kodėl verta sustoti Merkinėje
Merkinės piliakalnis yra viena tų vietų, kur panoraminis vaizdas ir istorinis svoris sutampa. Jis stovi sausumos kyšulyje, visai netoli Merkio santakos su Nemunu, todėl nuo kalvos atsiveria ne tik miškai ir vanduo, bet ir senasis strateginis kraštovaizdis.
Saugoma.lt pabrėžia, kad nuo Merkinės piliakalnio matomas vienas gražiausių Lietuvos kraštovaizdžių - Merkio ir Nemuno santaka. Tačiau šią vietą verta lankyti ne vien dėl nuotraukos: čia stovėjusi pilis buvo susijusi su pagrindine Lietuvos gynybine sistema, kuriai svarbūs buvo Nemuno, Neries, Merkio ir kitų upių keliai.
Piliakalnis prie trijų upių
VLE nurodo, kad Merkinės piliakalnis yra 100 m į pietryčius nuo Merkio santakos su Nemunu. Saugoma.lt išplečia kraštovaizdžio logiką: pilis stovėjo Merkio, Nemuno ir Stangės upių santakos erdvėje. Tai padeda suprasti, kodėl ši vieta buvo ne atsitiktinė kalva, o strategiškai patogus gynybos taškas.
Šiandien piliakalnis atrodo kompaktiškas, nes jo forma per šimtmečius kito. VLE rašo, kad iki XX a. pirmos pusės didžiąją dalį piliakalnio nuplovė Stangės upė. Saugoma.lt konkrečiai mini, kad šiaurinė dalis nugriuvo 1930 m., kai ją paplovė vandens malūno tvenkinio vanduo.
Merkinės piliakalnis: ką žinome apie pilį
VLE Merkinės piliakalnį datuoja XIV-XV a. ir nurodo, kad čia stovėjo viena stipriausių lietuvių medinių pilių Nemuno gynybinėje sistemoje. Saugoma.lt primena, kad Kryžiuočių kelių aprašymuose ir kronikose Merkinės pilis, vadinta „Merkenpille“ ar „Merkenpil“, minima nuo 1377 m.
Tai buvo Panemunės gynybos grandinės dalis. Plačiau apie Merkinę VLE rašo, kad miestelis buvo svarbus strateginis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Panemunės pilių gynybos sistemos punktas, o pirmą kartą paminėtas 1359 m. Naugardo metraštyje.
Aikštelė, pylimai ir papilys
Išlikusi piliakalnio aikštelė šiandien nedidelė: VLE nurodo 5 x 7 m išlikusią dalį, nors manoma, kad ji buvo daugiau kaip 20 m skersmens. Piliakalnio šlaitai statūs, 12-30 m aukščio, o pylimo fragmentai siekia apie 1,5 m aukštį ir 15 m plotį.
Merkinės piliakalnis neapsiriboja vien kalva. VLE aprašo į šiaurės rytus esantį papilį, ovalią 150 x 300 m aikštelę, taip pat papėdės gyvenvietę pietinėje ir vakarinėje piliakalnio papėdėse. Tai rodo, kad lankoma kalva buvo didesnio gynybinio ir gyvenamojo komplekso centras.
Tyrimai ir miesto atmintis
VLE nurodo, kad piliakalnį 1971 m. tyrė D. Balčiūnaitė. Tyrimuose išskirti trys pylimo raidos laikotarpiai, siejami su pilies užėmimais: medinė siena aikštelės krašte, sudegusių konstrukcijų užpylimas moliu, vėlesnis pylimo paaukštinimas ir nauja medinė gynybinė siena.
Merkinė aplink piliakalnį išliko tanki istorijos vieta: netoliese yra senoji miestelio aikštė, bažnyčia, Merkinės krašto muziejus, kryžių kalnelis ir Nemuno slėnio apžvalgos taškai. Geriausia piliakalnį lankyti ne kaip atskirą stotelę, o kaip Merkinės istorinio maršruto pradžią.